Sveiki, palaimintieji,

Šiandien jums visiems siunčiu video laišką nuo Galilėjos ežero krantų :)
​

​Sveiki, palaimintieji,
 
Kartais mes bandome susiplanuoti savo gyvenimo įvykius, bet pamirštame apie tai pasitarti su Dievu. Mes darome projektus dėl Dievo, bet neatsiklausiame Jo nuomonės ir taip įsijaučiame į tarnavimą, kad paliekame Viešpatį savo susikurto žaidimo užribyje. Kai mums kažkas nesigauna – mes prašome Dievo, kad Jis laimintų mūsų darbus ir padėtų išspręsti iškilusias problemas, bet dažnai net nesusimąstome ar apskritai tai ką mes darome yra Dievo valia ar ne...
 
Uždarytos durys
Dažnai tiems žmonėms, kurių tarnystė yra susijusi su kelionėmis norisi užsidėti kuo daugiau pliusiukų ir aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių, bet svarbiausia – tarnautojams reikia suvokti, kad tokiose kelionėse mus turi vesti Dievo Dvasia, o ne asmeninės ambicijos.
 
Balandžio mėnesį aš gavau pasiūlymą su grupe koncertuoti krikščioniškame festivalyje Baltarusijoje, ir mano viduje vėl užsidegė kibirkštelė po ilgų žiemos atostogų suburti grupę, pradėti repetuoti, pakoncertuoti toje šalyje, kurioje draudžiama kalbėti apie Jėzų, o po to tęsti muzikinę veiklą su grupe. Ir aš sutikau, bet... apie tai net nepasitariau su Dievu...
 
Gegužės mėnesį man būnant Londone vyko derinimai su viena iš festivalio koordinatorių, krikščione dainininke, kuri turėjo atlaikyti didelį dvasinį spaudimą organizuodama festivalį drauge su valstybine organizacija Baltarusijoje. Vykstant derinimams paaiškėjo, kad važiuojant į Baltarusiją muzikos instrumentai turi turėti pasus, o šofarai (hebrajiški ragai) ne tik, kad neturi dokumentų, bet greičiausiai pakliūna į dar įdomesnę kategoriją – jie gali būti prisikaityti prie relikvijų, kurias įvežti į Baltarusiją yra draudžiama. Taigi tai viena problema, kurią teoriškai galima būtų buvę išspręsti tvarkant dokumentus ir pan., bet šioje vietoje iškilo dar kita problema...
 
Festivalis Baltarusijoje vyksta birželio pabaigoje ir tęsiasi visą savaitę. Aš sutariau su muzikantais, ir birželio mėnesį mes turėjome drauge repetuoti, o mėnesio pabaigoje važiuoti į Baltarusiją, bet iškilo keletas nedidelių problemų – būgininkui tos savaitės penktadienį atsirado koncertas Kaune, o smuikininkė sekmadienį turi išskristi į Graikiją. Taigi aš derinau su organizatoriais, kad mes atvyktume antradienį, pakoncertuotume trečiadienį, o grįžtume į Lietuvą ketvirtadienį. Bet dėl nesuprantamų priežasčių jiems šitas variantas netiko, ir jie buvo itin atkaklūs siūlydami mums atvykti ketvirtadienį ir grįžti sekmadienį. Netgi paaiškinus muzikantų užimtumą, organizatoriai nesutiko pakeisti savo nuomonės. Aš susimąsčiau – ar tikrai man to reikia? Ar aš noriu patenkinti vidines ambicijas, bandyti kovoti, galbūt ieškoti kitų muzikantų, gaišti savo laiką ir eikvoti energiją tam, kad nuvažiuočiau pakocertuoti. Ir man iškilo klausimas: ko ištikrųjų šitoje situacijoje nori Dievas? Aš meldžiausi ir supratau, kad Jis nori, jog aš išlaikyčiau vidinę ramybę ir nepririščiau savo širdies prie jokių kitų dalykų, bet tik prie Jo pačio. Taigi, aš nusprendžiau nevažiuoti į festivalį Baltarusijoje, ir kai priėmiau šį sprendimą – mane apgaubė Dievo ramybė.

​Atgal į Pažado Žemę
Visa tai vyko gegužės pirmoje pusėje, ir kaip tik tomis dienomis aš radau bilietus iš Vilniaus į Tel Avivą tik už 17,50 Eur į vieną pusę. Tai mane traukė, nes mano širdis pasiilgo Jeruzalės, kalnuoto Izraelio kraštovaizdžio, bet labiausiai aš pasiilgau žmonių su kuriais teko bendrauti Izraelyje. Atrodo norėčiau važiuoti, bet turiu įsipareigojimų Lietuvoje ir Baltarusijoje ir visai neaišku kaip su grįžimu atgal, nes bilietai iš Izraelio yra kur kas brangesni...
 
Bet įvyksta tas lemiamas sprendimas nekoncertuoti Baltarusijoje ir atrodo, kad durys į Izraelį šiek tiek prasivėrė. Bet vėlgi, logiškai mąstant tokiai kelionei reikia turėti pakankamai finansų, o aš turiu šiek tiek daugiau negu bilietui į vieną pusę. Taigi porą dienų meldžiuosi ir klausiu Dievo kokia Jo valia. Ir gaunu užtvirtinimą, kad durys atviros ir aš galiu važiuoti. Taigi, nusiperku bilietą į vieną pusę ir mane užplūsta toks didelis džiaugsmas bei antgamtinė ramybė. Ir aš suprantu, kad tai yra iš Dievo. Jokio nerimo, jokių abejonių, o širdyje didelis dėkingumas Viešpačiui. Tokiomis akimirkomis aš šiek tiek galiu suprasti ką apaštalas Paulius turėjo omenyje iš kalėjimo rašydamas filipiečių bažnyčiai, kai kalbėjo apie Dievo ramybę, kuri pranonksta bet kokį supratimą (Fil 4:7), nes tą dieną ramybė su kiekviena akimirka augo. Aš važiavau į svečius ir man einant gatvėje ar važiuojant metro atrodė, kad aš neriu vis giliau ir giliau į ramybės upę, o Dievo meilės bangos liejosi mano širdyje. Aš negalėjau nustoti dėkoti savo Viešpačiui už tokią nuostabią malonę vėl važiuoti į Izraelį, juolab, kad tuo metu ten vyks jaunimo stovykla žydų ir arabų paaugliams, kurioje man siūlė savanoriauti, bet tuomet bilietai buvo tokie brangūs, jog aš galvojau, kad tai yra tiesiog neįmanoma. Bet šiandien aš galiu drąsiai teigti, kad viskas yra įmanoma su Dievu! Viskas yra įmanoma tuomet, kad tu planuoji drauge su Juo, ir leidi Jam režisuoti tavo gyvenimo kelionę.

​Režisierių Režisieriaus korekcijos
Tuo metu kai visa tai įvyko aš buvau apsistojęs pas draugus Londone. Mes turėjome nuostabų bendravimą su šeima pas kurią svečiavausi, bet mano širdyje buvo troškimas daugiau laiko skirti bendravimui su Viešpačiu ir tiesiog pabūti vienumoje. Sekmadienį po pamaldų Lietuvių Krikščionių Bažnyčioje Londone prie manęs priėjo viena sesė Kristuje ir paklausė kur aš esu apsistojęs bei pasiūlė pagyventi jų bute, kuris tuo metu buvo tuščias. Tai labai stirpriai palietė mano širdį ir aš supratau, kad širdžių Tyrėjas žino mano mintis ir yra paruošęs susitkimų vietą su Juo, bet aš nesitikėjau, kad ta vieta bus tokia ypatinga. Jau po poros dienų aš persikėliau į patį Londono centrą ir turėjau malonę visą savaitę praleisti nuotabiuose apartamentuose, kuriuos tikrai galiu pavadinti karališkais. Bet Biblija juk sako, kad mes esame karalių Karaliaus vaikai, todėl Jis gali mums paruošti ypatingą susitikimo vietą su Savimi, nes Jis yra Dievas.
 
Aš supratau, kad turiu atšaukti beveik visus savo kelionių planus po Angliją ir praleisti laiką vienumoje su Viešpačiu ir tai buvo verta, nes Jis pradėjo daryti nuostabias operacijas mano viduje, bet apie tai su jumis pasidalinsiu ateityje.
 
Pirmadienio giesmė
Kai Jėzus atėjo į mano širdį – Jis pilnai mane išlaisvino iš visų priklausomybių. Tuo metu aš ėjau per mirties šešėlio slėnį, bet mano Viešpats visada buvo šalia. Mane slėgė depresija, o pagrindiniai ginklai šioje kovoje buvo Dievo Žodžio skaitymas ir šlovinimas.
 
Gyvendamas praeitą gyvenimą aš buvau labai kūrybingas, bet mano kūrybinį potencialą skatino narkotinės medžiagos. Kuomet įtikėjau Jėzumi, keletą mėnesių velnias mane apgaudinėjo ir aš mąsčiau, jog dėl to, kad daugiau neberūkau marichuanos nieko gyvenime nebesukursiu. Bet vieną dieną Viešpats man apreiškė, kad tai yra melas, nes tikras kūrybiškumas ateina iš Kūrėjo! Aš skaičiau Jono evangeliją ir mane labai stipriai palietė šie žodžiai: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos. Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ (Jono 16:23-24). Ir aš pradėjau melstis paprasta malda: „Dangiškasis Tėve, suteik man kūrybiškumo, kad aš galėčiau pašlovinti Tavo Sūnų Jėzų“.
 
Dievas yra ištikimas Savo Žodžiui ir mano džiaugsmui tikrai nieko netūrko, nes Jis nuostabiu būdu pradėjo atsakinėti į mano maldas. Viena po kitos man gimdavo giesmės, aš jas bandydavau užsirašinėti, bet anksčiau, kai neturėjau diktafono –kai kurias giesmes sugebėjau netgi pamiršti. Per tuos 8 tikėjimo metus, Jis man davė maždaug apie 100 giesmių ir šis procesas nesustoja. Visa šlovė Jam vienam!
 
Man besisvečiuojant tuose karališkuose apartamentuose Londone gimė idėja. Pirmadienis daugeliui yra sunki diena, bet jeigu ją pradėsime su giesme – visa savaitė bus džiaugsminga ir pergalinga. Taigi, nors aš nesu įrašęs nei vieno albumo, bet supratau, kad galiu kiekvieną savaitę įkelti po vieną vaizdo įrašą į YouTube kanalą. Taigi tuose nuostabiuose namuose Londone įrašiau penkias giesmes, ir jau trečia savaitė iš eilės dalinuosi pirmadienio giesme. Jeigu dar nesate girdėję pirmadienio giesmių – galite apsilankyti mano YouTube kanale ir pasiklausyti.

24 valandas per parą vykstantis šlovinimas
Dar įtikėjimo pradžioje aš buvau stirpiai paliestas tos istorijos, kuomet karalius Dovydas buvo suorganizavęs nenutrūkstamą šlovinimą Jeruzalėje, ir tuomet kai jis vaikščiojo tiesoje bei prieš kariaudamas eidavo pasitarti su Viešpačiu – visos kovos buvo nugalėtos. Naujajame Testamente yra parašyta, kad „mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje“ (Ef 6:12)
 
Apaštalų darbų knygoje yra parašyta, jog „šioje vietoje dera pranašų žodžiai, kaip parašyta: ‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu“ (Apd 15:15-16). Brangieji, šiomis dienomis pats Dievas imasi iniciatyvos atsatatyti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę vykstantį šlovinimą ir tam yra labai rimta priežastis – „kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis“ (Apd 15:17). Todėl aš manau, kad tuomet kai Dievo vaikai vaikšto meilėje yra tiesioje nenutrūkstamas garbinimas yra raktas, kuris atrakina duris prabudimui ir užtikrina dvasinę apsaugą tame regione.
 
Mano paskutinės kelionės Izraelyje metu aš buvau net keturiuose tokiuose šlovinimo ir garbinimo centruose – trys iš jų buvo Jeruzalėje, o vienas pačiame piečiausiame Izraelio mieste Eilate, kuris yra pasienyje su Jordanija ir Egiptu. Šiandien Izraelyje nenutrūkstamo garbinimo centrų yra apie dešimt – penki iš jų Jeruzalėje, o kiti išsibarstę per visą šalį, ir dažniausiai yra karštuose taškuose. Pasaulyje yra nemažai tokių vietų, bet Baltijos šalyse kol kas dar tokio centro nėra.
 
Šiandien Dievas yra įdėjęs troškimą į daugelio lietuvių, latvių ir estų širdis, kad nenutrūkstamo šlovinimo centrai atsirastų mūsų šalyse, ir kaip vienas mano bičiulis iš Latvijos pasakė, kad taip kaip devyniasdešimtaisiais mes stovėjome susijungę rankomis Baltijos kelyje, taip dabar turime pereiti į naują lygį ir per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekiančiuose nenurtrūkstamo šlovinimo centruose susijungti savo širdimis su Viešpačiu ir vienas su kitu. Ir nors Rusijos grėsmė šiandien yra reali, bet Dievas yra didis ir galingas, todėl šlovinkime Jį kaip Dovydas visa širdimi ir mes matysime dvasines pergales mūsų tautoje!
 
Kelionės į Izraelį tikslai
Birželio 22 – liepos 14 dienomis aš vėl vykstu į Izraelį. Kaip ir minėjau, kad vienas iš tikslų yra savanoriauti jaunimo stovykloje, kurią šlovinimo namai „Succat Hallel“ organizuoja žydų ir arabų paaugliams. Po stovyklos planuoju dalyavauti nenutrūkstamam garbinime ir kiekvieną dieną po valandą ar dvi vesti šlovinimą „Succat Hallel“ maldos namuose bei ten savanoriauti, nes noriu geriau suprasti kaip funkcionuoja tokia tarnystė, kad sugrįžus į Lietuvą galėtumėm pradėti aktyviau judėti šia kryptimi.
 
Per tris savaites Izraelyje planuoju daugiausiai laiko praleisti Jeruzalėje, bet taipogi trokštu aplankyti keletą draugų prie Galilėjos ežero, Haifoje bei Rišon LeZion mieste. Kaip visumet su savimi vežuosi mobilią radijo įrangą. Jau turiu nemažą sąrašą žmonių, kuriuos noriu pakalbinti ir įrašyti įdomių radijo laidų.
 
Ši kelionė – tai laikas, kai man reikalingas jūsų dvasinis palaikymas, nes pirmą kartą važiuoju į ypatingai karštą klimatą ir esu suplavęs atlikti nemažai darbų, todėl iš anksto dėkoju už jūsų maldas. Esu be galo dėkingas visiems, kurie palaikėte mane finansiškai pirmosios misijos Izraelyje metu. Iš jūsų atsiliepimų suprantu, kad ta kelionė buvo vaisinga ir dauguma jūsų buvote palaiminti trumpais video reportažais bei Izraelyje įrašytomis radijo laidomis. Jeigu jūs jaučiate paraginimą ir šiuo metu turite malonę prisidėti prie mano tarnystės finansiškai, dalinuosi su jumis nuoroda kur galite pervesti paramą www.daujotas.lt/parama ir iš anksto jums dėkoju už bendradarbiavimą šioje tarnystėje.
 
Ačiū jums, kad rašote, dalinatės savo mintimis, užduodate klausimus bei visokeriopai palaikote. Telaimina jus Viešpats!
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas