​Sveiki, palaimintieji,
 
Lietuva yra šlovintojų tauta, ir nors šiandien dar mes nematome tokios sraunios Šventosios Dvasios tėkmės, bet tikime, kad tos dienos jau ne už kalnų.
 
Šie metai man prasidėjo labai ypatingai – nuo sausio 1-osios aš tris savaites praleidau maldoj ieškodamas Viešpaties vedimo ir Jo valios. Tuomet, man būnant prie Galilėjos ežero Dievas pradėjo rodyti namą Kaune, kuriame Jis nori pradėti naujus dalykus. Jis sako: „Aš visa darau nauja“, ir aš tikiu, kad nauji dalykai turi prasidėti nuo šlovinimo ir maldos. Iš tiesų galima daryti daug dalykų dėl Dievo, bet prasilenkti su Juo, todėl kiekvieną dieną pulsuojanti šlovinimo ir maldos ugnis bei Dievo Žodžio studijos – tai tarytum kuras iš Dangaus, kuris užveda mumyse dvasinius variklius ir mes galime važiuoti ta kryptimi, kuria mus veda Viešpats. Nuo pat pradžių mačiau, kad tame name verda dangiškas gyvenimas, ir kiekvieną rytą bei vakarą vyksta šlovinimo ir maldos susirinkimai. Tai naujas pagreitis judant į 24 valandų per parą ir 7 dienų per savaitę šlovinimo tarnavimą Lietuvoje.
 
Būnant prie Galilėjos ežero į mane pradėjo tekėti stiprus informacijos srautas – tai buvo krikščioniškos įstaigos (o gal net ir kelių įstaigų) veiklos strategija, ir kol aš nepradėjau rašyti – tol mane atakavo tos mintys. Iš pradžių bandžiau jas nuvyti, bet po to net keli žmonės man patvirtino, jog tokiu būdu gali kalbėti Dievas. Tuomet surašiau visas veiklas, kurios galėtų vykti svajonių name, o tą vietą drauge su Jonu pavadinome „Revival Hub“. Turbūt geriausias šio žodžių junginio vertimas į lietųvių kalbą būtų „Prabudimo veiklos centras“ – vieta jungianti įvairias krikščioniškas iniciatyvas.
 
Namas ant kalno
Toliau man meldžiantis šia kryptimi, aš supratau, kad tas namas yra ant kalno, ir kad per langą galima matyti Kauno mikrorajonus ir maldoje užtarti ten gyvenančius žmones. Nuo pat pradžių turėjau supratimą, kad nenutrūkstamo šlovinimo iš karto pradėti neišeis, o Šventoji Dvasia kuždėjo žodžius mano širdy: „Būk ištikimas mažame ir Aš tau patikėsiu didesnių dalykų“, todėl tikiu, kad viskas prasidės nuo 3-5 valandų šlovinimo kiekvieną dieną, o Dievas toliau ves, mokys ir augins. Ši tarnystė judės iš šlovės į šlovę, iš pergalės į pergalę, ir iš tikėjimo į tikėjimą tiek dvasine, tiek ir fizine prasme, nes tarnavimui augant kažkada reikės išsikelti į didesnes patalpas, bet pradžia bet kokiu atveju bus maža, išoriškai nelabai pastebima ir galbūt daugelio žmonių nesuprasta.
 
Aš nežinojau kada visa tai prasidės, bet supratau, kad turiu daryti namų darbus – tiesiog internete ieškoti namo ir budėti šiuo klausimu maldoje. Visai neseniai vienoje iš nekilnojamo turto svetainių radau labai patrauklų namą su gražiomis medinėmis lubomis. Man tai atrodė tobulas variantas, nes medis labai tinka akustikai, o ir kaina buvo visai įkandama. Šį penktadienį su grupele entuziastų, kurie irgi trokšta Lietuvoje matyti šlovinimo namus, nuvažiavome apžiūrėti to namo. Prieš važiuojant pasimeldžiau paprasta malda, kad Dievas paliudytų dvasioje, ar tai yra iš Jo, ar ne. Nors namas tiek išoriškai, tiek viduje atrodė labai gražiai, bet tik peržengus durų slenkstį buvo aiškus atsakymas: NE. Apžiūrėję visas patalpas, išėjome į lauką ir visi trys pasidalinome tuo ką išgyvenome – šita vieta ne mums skirta. Tuomet prisiminiau, kad skelbimuose buvau radęs dar vieną namą Žaliakalnyje, ir paskambinę šeimininkams iš karto nuvažiavome apžiūrėti.
 
Atvažiavus į jaukią nuosavų namų gatvę mus pasitiko labai malonus garbaus amžiaus vyriškis. Namas, kurį jis vedė mus parodyti priklauso jo emigravusiam sūnui ir ankūkei, o šalimais jis pats gyvena su žmona. Kuomet mes praėjome pro jam priklausančius ūkinius pastatus, atsivėrė neįtikėtinai gražus miesto vaizdas. Mes stovėjome šalia namo ant kalno, o mano širdis džiūgaute džiūgavo matydama Vilijampolės ir Šilainių panoramą.
 
Obuoliai
Vaikštant po namą bei šalia esantį sodą Šventoji Dvasia mums visiems liudijo ir pradėjo lietis apreiškimai. Šalia namo yra 10 arų žemės sklypas, kuriame auga obelys. Šeimininkas pasakė, kad jeigu tapsime jo nuomininkais gausime ir visą sklypą bei turėsime jį prižiūrėti, o nuėjus į rūsį parodė vieną patalpą, kur sakė, kad jeigu norėsime galėsime pasidaryti vyno sandėlį. Aš mandagiai atsakiau, kad mes negeriame, bet vėliau supratau, kad tai buvo pranašiški žodžiai nuskambėję to malonaus vyriškio lūpomis.
 
Mums apžiūrėjus visas patalpas Rasa pasidalino savo išgyvenimais. Dieną prieš mums atvykstant į namą ant kalno, jai paskambino seniai matyta sesė ir papasakojo savo sapną. Ji sakė, kad sapnavo, jog jos drauge su Rasa kažkokiam sode rinko obuolius. Dalis tų obolių buvo apgedę, o Rasa ją mokė kaip reikia obuolius apvalyti.
 
Mums visiems išsiskirsčius man paskambino Rasa ir pasakojo, kad važiuojant automobiliu namo, jai į širdį kalbėjo Viešpats ir sakė, jog mūsų giesmės – kaip obuoliai, kurie dažnai yra sumetami į krūvą ir pradeda pūti, todėl juos reikia surinkti, apvalyti ir pagaminti Šventosios Dvasios vyną, kurį sudėti į saugyklą tam, kad galėtume vaišinti kitus. Mūsų tautiečiai labai mėgsta dainuoti, bet tai dažniausiai daro apsvaigę nuo alkoholio. Bet juk dangiškas vynas yra daug gardesnis – jis suteikia daug daugiau linksmybės, o ir jokių pagirių nuo jo nėra. Ar galime mes šiandien drauge stipriau atsukti dangiškojo vyno kranelį, kad lietuviai pradėtų rinktis ne laikinus, bet amžinus dalykus?
 
Grįžusi namo Rasa atsiuntė man prieš dvi dienas nutapyto paveikslo nuotrauką. Tai buvo žydinti obelis. Taigi, iš pradžių Viešpats davė žydinčio medžio paveikslą, kitą dieną seniai matytai sesei Kristuje sapną apie obuolius, o trečią dieną mes atvykstame į obelų apsuptą namą ant kalno ir suprantame, kad tai yra Dievo skirta vieta ateinančiam sezonui.

Aukštutinis kambarys
Iki spalio pirmos dienos name ant kalno gyvena praktiką atliekantys studentai iš užsienio, ir mūsų apsilankymo metu jie visi buvo namie, todėl neišėjo padaryti detalesnių nuotraukų. Ačiū Dievui bent jau trumpam pavyko apžiūrėti visas patalpas. Jos nebuvo išoriškai tokios gražios kaip pirmąjame name, bet dvasioje mes visi jautėme džiaugsmą ir ramybę. Aukštutinis kambarys, kuriame jau šiemet pradėsime kasdien šlovinti Jėzų yra 32 kvadratinių metrų ir jame yra du nedideli langai per kuriuos atsiveria nuostabi Kauno panorama. Šeimininkas sakė, kad ypač gražu yra naktį, kuomet Vilijampolėje užsidega visos šviesos. Tai tikrai tobula vieta šlovinimui ir maldai, nes namo sienos yra storos, o artimiausi kaimynai pakankamai toli.
 
Kiti kambariai ir patalpos
Kadangi namas yra ant kalno – tai iš vienos pusės jis atrodo, jog yra dviejų aukštų, o iš kitos pusės – trijų aukštų. Pats apatinis aukštas – tai rūsys, kuriame yra katilinė bei patalpos tinkamos sandėliavimui. Pirmame aukšte – 23 kv.m. kambarys ir 9 kv.m. virtuvė, antrąjame aukšte – 10 kv.m. kambarys bei 32 kv.m. kambarys, kuris bus skirtas šlovinimo susirinkimams. Dar tiksliai nežinome kas bus kituose kambariuose, bet greičiausiai abu kambariai dienomis bus skirti darbui, o naktį miegui. Viename iš tų kambarių gyvensiu aš, o kitame dar vienas, o galbūt du tarnautojai. Visi name gyvenantys tarnautojai pagal galimybes prisidės prie patalpų išlaikymo.
 
Partnerystė
Įsikėlimas į namą ant kalno – tai tikėjimo žingsnis, nes reikia investuoti laiką ir pinigus į dalykus, kurių neapčiuopsi rankomis, bet jeigu tiki – gali apčiuopti širdimi. Dar nepaskelbus informacijos viešai, jau atsiliepė 4 žmonės, kurie trokšta Lietuvoje matyti nenutrūkstantį garbinimą ir yra pasiruošę tarnauti. Jie įsipareigojo kiekvieną mėnesį remti šią iniciatyvą ir prisidėti prie namo nuomos ir išlaikymo, o jų skiriamas indėlis sudaro 330 eurų per mėnesį. Namo nuoma yra 450 eurų, o šalčiausią žiemos mėnesį komunalinės paslaugos gali siekti ir 200 eurų, taigi šiuo metu mes turime surinkę maždaug pusę reikiamos sumos nuomai ir komunalinėms paslaugoms. Kitos savaitės viduryje turime pasirašyti sutartį ir sumokėti 2 mėnesių depozitą, o tai yra 900 eurų. Šiuo metu turime tik 25% sumos pirmąjai įmokai.
 
Finansai, kuriuos mes visi gauname iš Viešpaties gali būti skirstomi į dvi kategorijas – duona ir sėkla. Duonos negalima sėti, nes iš jos niekas neišdygs, o sėklos negalima valgyti, nes tai investicija, kad mes ateityje vėl galėtume pjauti derlių. Labai prašome melstis dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo ir paklausti Dievo: „Tėve, kokia mano dalis yra šioje tarnystėje? Ar tai yra dirva į kurią Tu nori, kad pasėčiau? Kokiu būdu prie šios tarnystės prisidėt galėčiau?“
 
O pagalbos reikia visokios – ypatingai pirmąjį mėnesį pertvarkyti patalpas ir paruošti jas tarnystei, taipogi daugiau rankų reikia tvarkantis sode – rinkti obuolius, spausti sultis bei virti uogienes. Šiomis gėrybėmis dalinsimės su pagalbininkais ir tais, kurie šiandien stokoja. Jeigu turite nenaudojamų muzikos instrumentų arba įgarsinimo įrangos, tikiu, kad tai gali pasitarnauti Dievo šlovei.
 
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų maldas. Šiandien mums reikia ištikimų užtarėjų ir pasišventusių sėjėjų, kurie galėtų įsipareigoti metus laiko kiekvieną mėnesį aukoti tam tikrą pinigų sumą šiai tarnystei. Jeigu jaučiate, kad Dievas jus ragina prisidėti prie šios iniciatyvos, tiesiog susisiekite su manimi ir parašykite kokia suma kiekvieną mėnesį galėtumėte remti. Ir visai nesvarbu ar tai didelė suma ar ne, Dievas mato jūsų širdį ir jeigu Jis ragina jus prisidėti, tai padarykite pagal savo galimybes. Iš anksto dėkojame už partnerystę šioje tarnystėje.
 
Jeigu jūs šiandien negalite įsipareigoti visus metus būti šios tarnystės parneriu - rėmėju, bet jaučiate, kad norėtumėte kažkokia suma prisidėti – mes tai labai vertiname, nes kaip ir minėjau mums reikia surinkti 900 eurų depozitą, o kol kas turime tik 230 eurų.
 
Tikiu, kad namas ant kalno yra pradžia kažko naujo Lietuvoje, ir džiaugiuosi turėdamas malonę prisidėti prie šio Dievo darbo visa savo širdimi. Nuošidžiai dėkoju už jūsų maldas ir visokeriopą paramą. Tikiu, kad atėjo laikas, kuomet Dievas atsato sugriautą Dovydo palapinę mūsų tautoje, ir Jis tai daro per mus, nes mes esame Jo rankos ir Jo kojos šioje žemėje, todėl būkime bendrystėje su Juo ir vienas su kitu, gyvenkime paprastume ir dalinkimės Kristaus meile vieni su kitais, nes būtent tai labiausiai pašlovina mūsų Viešpatį Jėzų.
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
 
Paramą galite pervesti:
VšĮ „Prabudimo orkestras“
Įmonės kodas: 304559381
A/s LT597300010152570100
AB bankas „Swedbank“,
Banko kodas: BIC - HABALT22
Mokėjimo paskirtis: Parama patalpų nuomai
PayPal: blessings@revivalhub.eu

Turbūt nedaugelis šios planetos gyventojų žino kur yra Lietuva. Net ir civilizuotose šalyse ne kiekvienas sutiktas žmogus gali atsakyti, kad Lietuva – tai Europos Sąjungos valstybė. Mano kelionių po pasaulį metu, buvo netgi tokių žmonių, kurie manė, jog mes vis dar esame okupuoti Rusijos. Labai keista, kad būtent tokią nuomonę išgirdau iš Izraelyje gyvenančios žydės, kurios seneliai iš Lietuvos emigravo į JAV. Juk apie Sovietų Sąjungos žlugimą kalbėjo visa Vakarų žiniasklaida ir būtent Lietuva buvo pirmoji buvusios SSRS respublika, kuri 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė nepriklausomybę ir nuo šio pergalingo pareiškimo pradėjo byrėti visa Sovietų Imperija.

Sovietų režimas buvo atskyręs žmones gyvenančius Raudonojoje Imperijoje nuo viso pasaulio, Biblija buvo uždrausta knyga, o mokyklose ir universitetuose buvo dėstomos ateizmo disciplinos. Kalbėti apie Dievą buvo draudžiama, o tie, kurie nepakluso tuometiniams įstatymams buvo tremiami į Sibirą.
 
Tuo metu Gyvojo Dievo Bažnyčia visame pasaulyje meldėsi, kad griūtų diktatoriškas SSRS režimas ir būtų atvertos durys Evangelijos skelbimui. Ir šios maldos buvo išgirstos, nes 1989 lapkričio 9 dieną griuvo Berlyno siena, kuri skyrė Vakarų pasaulį nuo Rytuose esančios Raudonosios Imperijos. Šis įvykis sudrebino visą Žemės planetą, bet tais pačiais metais, maždaug 11 savaičių iki Geležinės uždangos griuvimo, kažkas fenomenalaus įvyko trijose Baltijos valstybėse.

Jubiliejaus metai
1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė gyva 600 km ilgio grandinė, kurioje apie du milijonus žmonių išreiškė vieningą troškimą siekti laisvės. Nuo Vilniaus iki Talino nusidriekęs Baltijos kelias buvo labai stiprus dvasinis veiksmas, atrišęs Sovietų okupacijos pančius, kurie beveik penkis dešimtmečius buvo sukaustę Baltijos šalių laisvę.

Dainuojanti revoliucija
Senąjame Testamente mes dažnai matome su logika prasilenkiančias istorijas, kuomet Dievas pasakydavo izraelitams, kad priekyje kariuomenės eitų giesmininkai. Nors tai prasilenkia su žmogiška logika, bet Dievo logika yra aukštesnė už žmogiškąją. Kiekvieną kartą izraelitų paklusnumas Dievui tokiose nelogiškose situacijose buvo lydimas pergale, ir akivaizdu, kad tą pergalę jie iškovojo ne savo jėgomis, o tai buvo Viešpaties pergalė.
 
9 dešimtmečio pradžioje per Baltijos šalis nuvilinijusi dainuojanti revoliucija, taipogi nelogiškas reiškinys. Argi sveiko proto beginkliai žmonės gali taip drąsiai stovėti prieš tankus ir tiesiog dainuoti? Gali! Aš esu įsitikinęs, kad tuo metu Dievas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo išliejęs vienybės dvasią, o laisvės siekiančios tautos išgyveno ypatingai didelį dvasinį alkį, todėl daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį Jėzų. Drauge su sugriuvusiomis Sovietų Sąjungos sienomis, atsivėrė galimybės misijonieriams iš Vakarų, ir į šį regioną ėmė plūsti Dievo žmonės.

Viena dainingiausių tautų pasaulyje
Kažkur girdėjau, kad Lietuva patenka į dainingiausių pasaulio tautų penketuką. Ir visai tuo neabejoju, nes mūsų tautiečiai mėgsta dainuoti – deja, dažnai neblaiviame stovyje traukia įvairiausias užstalės dainas. Bet šios dainos negali pakeisti tautos dvasinės būsenos, galbūt atvirkščiai – tos dainos mus gali nuvesti arčiau prie tų karčių šaknų, kurios yra taip giliai įsišaknyjusios į lietuvių sąmones. Aš suprantu, kad žmonės negali dainuoti neatsipalaidavę, o velnio lašai padeda pamiršti realybę ir neblaivūs piliečiai kartais taip „prisidainuoja“, jog ryte neatsimena kaip grįžo namo ir iš kur ant skruosto atsirado mėlynės. Kodėl taip nutiko, kad Lietuva šitaip prasigėrė, jog atsidūrė daugiausiai alkoholio suvartajančių valstybių statistikos viršūnėje? Kaip galima būtų pakeisti kranelį iš kurio geria tauta? Juk dangiškas vynas yra daug gardesnis už žemiškąjį, ir nuo Šventosios Dvasios apsvaigę žmonės nepridaro tokių nesamonių, kaip pasaulyje pagarsėję girtuokliai iš Rytų Europos. O privalumas labai didelis – nuo dangiškojo vyno nebūna pagirių ir jis yra duodamas nemokamai. Juk ir pranašas sako:

„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.“ (Izaijo 55:1)
 
Aš manau, kad post sovietinio mentaliteto žmonėms tai tikrai turėtų būti aktualu – juk ten kur dalina kažką nemokamai, visada galima atrasti ir mūsų tautiečių! Bet kažkodėl ant Evangelijos žinios šiandien užkimba tiek mažai žuvies? Ar kažkas yra negerai su žuvimi? O gal problemų turi žvejai? Jėzus pasakė, kad jeigu mes seksime paskui Jį, tuomet Jis pats padarys mus žmonių žvejais (žr. Mato 4:19). Ar mes iš tiesų sekame Jį? Ar neužbėgame Viešpačiui už akių? Ar ieškome Jo Karalystės? O gal bandome statyti savo?...
 
Meilės stygius
Prieš kelis metus prie didelio prekybos centro sostinėje buvo pastatyta evangelizacinė palapinė ir atvažiavusi tarptautinė komanda drauge su penkiomis vietinėmis bažnyčiomis ištisą savaitę kvietė žmones išgirsti Gerąją Naujieną. Bet kažkodėl minios neplūdo... Nors Dievo jėga buvo išgydžiusį ne vieną ir buvo žmonių, kurie pašventė savo gyvenimus Viešpačiui Jėzui, bet ten, kur kiekvieną dieną praeina dešimtys tūkstančių žmonių, susirinkdavo vos keli šimtai, ir tie patys – krikščionys. Kodėl?

Paskutiniąją šventės dieną tarnautojai iš užsienio pakvietė bažnyčių lyderius ant scenos ir paskelbė, kad Lietuvai dovanoja palapinę Evangelijos skelbimui. Deja didelio džiaugsmo bendruomenių vadovų veiduose nebuvo. Gal todėl, kad palapinė nebuvo padovanota kažkokiai konkrečiai bažnyčiai, o galbūt, kad tiek daug susiskaldymų yra tarp Dievo vaikų. Juk ne paslaptis, kad šiandien daug Dievo ieškančių žmonių yra apkeliavę beveik visas savo miesto bažnyčias, o iškilus mažesniam ar didesniam konfliktui, dauguma iš jų nesistengia išspręsti tos problemos, bet pasirenka patį lengviausią būdą ir tiesiog pabėga į kitą ganyklą. Matydamas tokį susiskaldymą velnias ploja katutėmis, o meilė tarp tikinčiųjų vėsta. Juk Jėzus pasakė, kad iš mūsų meilės vienas kitam, pasaulis pažins, kad esame Jo mokiniai (žr. Jono 13:34-35). Meilė yra tarytum magnetas, kuris traukia žmones ir aš manau, kad būtent meilės stygius buvo lemiamas faktorius, kodėl tiek daug praeinančių pro šalį žmonių neužsuko į evangelizacinę palapinę.
 
Naujasis Baltijos kelias
O kaip mums šiandien reikia kažko tokio kaip Baltijos kelias. Juk tuo metu du milijonai žmonių, iš kurių vos vienas kitas turėjo Jėzų savo širdyje, stovėjo 600 km meilės grandinėje. Man tuomet buvo 10 metų ir aš pamenu kai mes su tėvais nuvažiavome šiek tiek už Vilniaus ir atsistoję gyvoje grandinėje kažką dainavome. Ranka į ranką, širdis į širdį, ir taip nuo Vilniaus iki Rygos, nuo Rygos iki Talino. Kaip tai brangu, bet visa tai jau praeityje...
 
Man būnant Jeruzalėje, vienas geras bičiulis iš Latvijos pasakė, kad šiandien mums reikia naujo Baltijos kelio – šlovinimo ir maldos namų Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose Viešpats Jėzus būtų garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o žmonės būtų susijungę ne fiziškai (ranką į ranką), bet dvasiškai. Mums nereikia bandyti atsukti istorijos atgal, ir surinkti tokios didelės gyvos grandinės. Šiandien mums reikia pasišventusių žmonių, kurie trokšta garbinti gyvąjį Dievą dvasioje ir tiesoje, žmonių, kurie ne tik valdo muzikos instrumentus, bet ir suvokia šlovinimo prasmę. Šiandien Tėvas ieško tokių žmonių, kurie galėtų skirti bent po kelias valandas per savaitę ir drauge su kitais tikinčiaisiais tyra širdimi garbinti. Teologiniai skirtumai niekada neprives prie vienybės, bet garbinimas apjungia širdis. Būtent garbinimas ir yra Dovydo raktas, kuris atrakina prabudimą ir šiandien Dievas trokšta atstatyti sugriuvusią Dovydo palapinę pačiame Europos centre įsikūrusioje mažoje valstybėje – Lietuvoje.
 
„Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu, kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis“. (Apd 15:16-17)
 
Būdamas Jeruzalėje turėjau malonės artimiau pabendrauti su šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ įkurėjais Riku ir Patti Ridings. Su jais pasidalinau šiek tiek apie Lietuvos dvasinę tapatybę, ir tuomet kai padovanojau mažą magnetą su Lietuvos žemėlapiu, Patti žvelgdama į jį pasakė, kad jai Lietuvos kontūrai primena raktą, ir kad šis raktas, per šlovinimą gali atrakinti prabudimą Europoje. Ir aš tikiu, kad tai yra tiesa. Juk Lietuvoje tiek daug talentingų šlovintojų, kurie yra sukūrę dešimtis, o kai kurie netgi šimtą ar daugiau giesmių. Ir tos giesmės turi skambėti dieną ir naktį, kaip malonus kvapas Viešpačiui. Tos giesmės turi atverti dangų ir leisti laisvai tekėti Šventąjai Dvasiai šiame regione. Tegul išsipildo trijų Baltijos šalių giedamos dainos žodžiai: „Bunda vėl Baltija“, tegul pabunda Bažnyčia šiame regione, tegul būna tikintieji sklidini Dievo meilės, o tuomet galėsime pranašauti, giedodami tos pačios dainos melodiją, tik šiek tiek pakeitę žodžius: „Atgimista jau Baltija“. Tuomet mums nereikės sukti galvos kaip pritraukti žmones į vienokią ar kitokią palapinę, nes pati meilė kaip magnetas trauks žmones į išgelbėjimą, nes meilė tai pats geriausias „masalas“, kurį gali naudoti žmonių žvejai.
 
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. (1 Kor 13:4-8).

Šiandien kviečiame jus melstis už Lietuvą:

1. Melskimės, kad meilė ir vienybė augtų tikinčiųjų tarpe (Jono 17:20-23);
2. Melskimės, kad Viešpats keltų šlovintojų armiją ir kad Lietuvos miestuose būtų įkurti šlovinimo ir maldos namai, kur Jėzus Kristus yra garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę (Apd 15:15-17);
3. Melskimės, kad Dievo žodis klęstėtų ir mokinių skaičius Lietuvoje smarkiai augtų (Apd 6:7).

​​

​Sveik, palaimintieji,
 
Džiaugiuosi vėl galėdamas su jumis pasidalinti tuo ką Dievas daro mano gyvenime. Iš tiesų Viešpats yra toks nuostabus, o kiekviena diena su Juo yra ypatinga ir išskirtinė.
 
Radijo tarnystės apžvalga
Jau greitai bus trys metai, kai radijo laida „Iš mirties į gyvenimą“ yra transliuojama krikščioniškos radijo stoties XFM eteryje. Tarnaudamas radijuje aš nematau tų žmonių, kurie klauso, negaliu išvysti jų veido reakcijų ir sužinoti ką jie jaučia, todėl be galo branginu atsiliepimus elektroniniu paštu, Facebook paskyroje, o dar nuostabiau yra susitikti klausytojus ir išgirsti jų atsiliepimus gyvai. Taip ir įvyko šią savaitę, kuomet buvau Klaipėdoje – man lankantis Veiklių Žmonių Bendrijos susirinkime prie manęs priėjo vaikinas ir padėkojo už radijo laidas. Pasirodo, kad į VŽB jį atvedė būtent mano kuriamos laidos, o šioje bendrijoje jis atrado gyvą tikėjimą Viešpačiu Jėzumi. Kitą dieną teko malonės susitikti seserį Kristuje, kuri Viešpatį pažino Panevėžio moterų kalėjime, ir ten būdama nuolatos klausėsi mano transliuojamų laidų. Iš tiesų aš iki galo net neįsivaizduoju kokią įtaką daro radijo bangomis transliuojamos laidos bei jų įrašų archyvas, kurį žmonės gali rasti internete. Todėl nuoširdžiai dėkoju už jūsų maldas ir palaikymą. Būkime susitarime ir dėkokime Dievui už tai, kad Jis suteikia malonę Jo numatytiems žmonėms išgirsti tas radijo laidas, kurios gali pakeisti jų gyvenimus.
 
Šį mėnesį transliuotos radijo laidos
Pirmojoje rugpjūčio mėnesį transliuotoje radijo laidoje „Iš mirties į gyvenimą“ klausytojai galėjo išgirsti buvusio rastamano ir narkotikų prekeivio Justo Dromanto gyvenimo istoriją, ir sužinoti kaip tai įvyko, kad jis paliko savo nešvarų gyvenimo būdą ir tapo pastoriumi. Šią laidą įrašiau vienos iš savo kelionių į Angliją metu.
 
Kitos dvi rugpjūčio mėnesį ištransliuotos laidos – tai gyvenimo istorijos, kurias įrašiau būdamas Jeruzalėje. Viena iš jų – tai vidinio išgydymo istorija, kuria dalinasi IHOP universiteto absolventas, misionierių sūnus Matthew, kita – Jeruzalėje esančių šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ įkūrėjo Rick Ridings pasakojimas apie tai ką Dievas daro tuomet, kai Jėzus Kristus yra šlovinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Šioje laidoje klausytojai dar galėjo išgirsti labai įdomų nutikimą Riko vaikystėje, kuomet Dievas jam ir į JAV emigravusiai lietuvei patvirtino Šventosios Dvasios dovanų realumą. Susidomėjote? Tuomet kviečiu pasiklausyti šių radijo laidų įrašus.

​Kelionės į Daniją, Angliją ir Norvergiją
Rugpjūčio mėnesis pas mane gausus kelionėmis po Lietuvą, na o rudenį vėl prasidės mano kelionių maratonas į užsienį.
 
Rugsėjo 1-5 dienomis vykstu į Daniją. Kopenhagoje susitiksiu su draugu iš studijų laikų, vėliau keliausiu į Vilborgą, kur turėsiu malonės susitikti su broliu Kristuje Aivaru, kuris kadaise beklausydamas mano radijo laidas bei VŽB liudijimus įtikėjo Viešpatį Jėzų ir buvo išlaisvintas iš gausybės priklausomybių. Na o paskutinioji mano viešnagės Danijoje dalis – tai Jesus Hotel Aalborg mieste, kuriame yra judėjimo The Last Reformation būstinė. Tie, kurie internete esate matę šiuo pavadinimu filmą, susitiksite, jog tai yra vieta, kurioje galima pasisemti tikėjimo, išgirsti daug įdomių gyvenimo istorijų ir įrašyti padrąsinančių radijo laidų, kurios pašlovins mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Būtent tokiu tikslu ten ir važiuoju, todėl iš anksto dėkoju už visokeriopą jūsų palaikymą.
 
Iš Aalborgo skrisiu į Londoną, kuriame būsiu nuo rugsėjo 5 iki 12 dienos. Šis miestas man yra ypatingas, nes jame aš atgimiau į Dievo Karalystę ir turiu nemažai brangių draugų. Šios viešnagės Londone metu vesiu šlovinimo vakarą Lietuvių Krikščionių Bažnyčioje bei susitiksiu daugybę nuostabių Dievo vaikų. Tikiu, kad kelionės metu Dievas suteiks malonės įrašyti bent keletą įdomių radijo laidų, kurios padrąsins ir įkvėps klausytojus.
 
Iš Londono grįžęs į Lietuvą čia praleisiu keletą dienų ir rugsėjo 15-17 dienomis vyksiu į Norvegijos miestą Stavangerį. Esu pakviestas į krikščionišką konferenciją ir tikiu, kad mano dalyvavimas ten, yra svarbus Viešpačiui.
 
Krikščioniškos muzikos įrašai ir leidyba
2016 metų pradžioje aš paklausiau Gabrielės Gvazdikaitės, ar ji sutiktų įdainuoti pritariantį balsą mano giesmėje. Ji sutiko ir paklausė galbūt galėtų ir ji įsirašyti keletą savo kūrybos giesmių. Tuomet aš ją paraginau įrašyti visą albumą bei padėjau įgyveninti šią svajonę. Dievo žmonių dėka buvo surinkta 2375 eurų aukų, ir maždaug per pusantrų metų Gabrielės Gvazdikaitės albumas išvydo dienos šviesą. Tai pirmasis mano inicijuotas toks projektas ir žinau, kad buvo padaryta nemažai klaidų, bet geriau judėti į priekį tokių būdu, negu sėdėti ir mąstyti apie tobulą projektą, bet nieko nedaryti. Man patiko neseniai girdėta mintis „Perfekcionizmas yra progreso priešas“. Taigi, aš renkuosi progresą ir noriu judėti pirmyn.
 
Kitas šiuo metu vystomas muzikinis projektas – tai mano kūrybos singlas. Šiuo metu įrašų studijoje dirbame prie vienos mano kūrybos giesmės, kurią planuoju įrašyti net keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir hebrajų. Originaliai tą giesmę sukūriau anglų kalba, po to išsiverčiau į lietuvių, turiu dalį vertimo į rusų kalbą, o tuomet kai jau turėsiu galutinį įrašą anglų kalba – nusiųsiu vienam savo bičiuliui mesijiniam žydui, kad jis išverstų giesmę į hebrajų kalbą. Esu labai dėkingas muzikantams Arūnui Baužiui (bosinė gitara), Kęstučiui Didvaliui (mušamieji), Sevai Mazniov (gitaros), Justui Juozelėnui (klavišniai) bei garso režisieriui Algirdui Veževičiui už bendradarbiavimą šios giesmės įrašuose. Jeigu turėtumėte paraginimą prisidėti prie šio singlo įrašų finansiškai – tuomet galite pervesti paaukojimą į VšĮ „Prabudimo orkestras“, nes būtent šios, mūsų įsteigtos organizacijos misija užsiimti krikščioniškos muzikos vadyba bei įrašų leidyba, seminarų, stovyklų bei šlovinimo konferencijų organizavimu ir kitais projektais, kurių tikslas išaukštinti Jėzų Kristų.
 
Paramą galite pervesti:
VšĮ „Prabudimo orkestras“
Įmonės kodas: 304559381
A/s LT597300010152570100
AB bankas „Swedbank“,
Banko kodas: BIC - HABALT22
Mokėjimo paskirtis: Parama muzikos įrašų leidybai
PayPal: blessings@revivalhub.eu
 
Šlovinimo seminaras
Aš matau, kad Lietuvoje yra nugęsintas garbinimas ir tik nedaugelyje bažnyčių gyriaus giesmės gali tekėti laisvai, o šlovinimo metu yra palikta vietos spontaniškumui bei pranašystėms. Lietuva yra labai daininga tauta, todėl aš tikiu, kad pats Dievas nori mūsų tautoje uždegti žmones šlovinti taip, kad mūsų neribotų jokie žmogiški rėmai. Būtent tai mes patyrėme šlovinimo stovykloje „Proveržis“, ir tuo norisi dalintis su visais. Su džiaugsmu noriu pranešti, kad rugsėjo 30 dieną įvyks pirmasis šlovinimo seminaras „Proveržis Vilniuje“, kurį drauge su bendraminčiais organizuosiu Kristaus Paliepimo bažnyčioje (plačiau apie tai pasidalinsiu kitame savo laiške). Tiesiog noriu pabrėžti, kad šlovinimas atveria dangų ir leidžia Viešpačiui Jėzui judėti mūsų tarpe, todėl būkime jautrūs Šventajai Dvasiai ir negęsinkime to, ką uždega pats Dievas.
 
Dėkoju už tai, kad jūs esate, kad prisimenate mane savo maldose ir ypatingai dėkoju tiems, kurie palaikote mano tarnystę finansiškai. Aš tai labai vertinu ir dėkoju Dievui už jus.
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

Sveiki, palaimintieji,
 
Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie meldėtės už šlovinimo stovyklą „Proveržis“, nes esu šventai įsitikinęs, jog jūsų maldų dėka ši stovykla buvo tokia išskirtinė.
 
Aš tikiu, kad ypatingi prisiminimai, visiems 30 stovyklos dalyvių išliks atmintyje visą gyvenimą. Asmeniškai galiu pasakyti, kad „Proveržis“ pranoko visus mano lūkesčius, o Dievo buvimas buvo toks stiprus, jog nesinorėjo, kad tai baigtųsi. Net ir grįžus namo dar porą dienų jaučiau tą antgamtinį Dievo Dvasios artumą, kuris tarytum nematomas rūbas buvo apgaubęs mane nuo galvos iki kojų.
 
Dievas yra Dievas ir Jis žino geriau už mus ko mums reikia. Net ir surinkdamas tokius skirtingus žmones iš 7 Lietuvos miestų, ir daugiau kaip dešimties bendruomenių, Viešpats turėjo planą tiek visai stovyklai, tiek kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Aš džiaugiuosi, kad stovykloje nebuvo jokios kontrolės, o Dievo meilė su kiekviena akimirka augo. Galbūt todėl mes taip laisvai galėjome judėti Šventosios Dvasios vedime. Daugelis iš mūsų buvome išsiilgę tokio garbinimo, kuomet niekas nespaudžia stabdžių, o mes visi drauge galime judėti Šventosios Dvasios greitkeliu, savo širdyse šlovindami Karalių Karalių ir Viešpačių Viešpatį.
 
Nuo pat stovyklos pradžios programa pradėjo šlubuoti, bet mūsų širdyse buvo užtikrintumas, kad viskas yra gerai. Galbūt dėl to, kad išankstinė nuostata buvo nepririšti savo širdžių prie programos, bet tvirtai pririšti savo širdis prie Viešpaties. Ir jeigu programoje buvo numatyta valanda šlovinimo, o po to seminaras, bet Dievo Dvasia vedė šlovinti pusantros valandos, mes palikę programą judėjome pirmyn ten kur vedė Viešpats ir tai buvo tarytum bridimas giliau į vandenį. Kažkas panašaus kaip yra rašoma pranašo Ezekielio knygos 47 skyriuje. Netgi vienas brolis, kuris atvažiavo šiek tiek vėliau ir prisijungė prie mūsų kai jau buvo prasidėjęs šlovinimas, liudijo jog išgyveno kažką panašaus tarsi įbristų į baseiną. Ir aš galiu pasakyti, jog buvo nuostabu plaukioti Šventosios Dvasios vandenyse, būti atgaivintiems ir sustiprintiems pačio Viešpaties, kuris mus visus surinko į nuostabų gamtos kampelį tam, kad apreikštų Save asmeniškai.

​Aš suprantu, kad neįmanoma perteikti visos stovyklos nuotaikos, bet šiandien norėčiau su jumis pasidalinti keliais vaizdo įrašais, kuriuos sumontavo Debora Gvazdikaitė.

​Paskaitos
Iš tiesų stovykla buvo labai spontaniška, bet kaip ir planavome palietėme tam tikras, stovyklos dalyviams svarbias temas. Aš dalinausi įžvalgomis apie Lietuvos dvasinę tapatybę, krikščioniškos muzikos vadybą ir leidybą bei nenutrūkstamą garbinimą. Justas dalinosi Bethel mokykloje įgyta patirtimi bei pranašystės dovanos paprastumu. Stovykloje apart muzikiniais talentais Dievą šlovinančių žmonių buvo ir keletas tapančių nuostabius paveikslus, taigi Rasa Biliuvinė pasidalino apie pranašišką tapymą ir aš manau, kad daugelį tai padrąsino tiesiog pradėti daryti tai, ką kažkada norėjome daryti, bet dėl kažkokių priežasčių sustojome. Būgnų mokytojas Kęstutis Didvalis dalinosi savo patirtimi, na o visą stovyklą vainikavo giesmių kūrimo seminaras. Daugelis pamatė, jog giesmes kurti yra paprasta, ir tie kurie niekada dar nebuvo sukūrę giesmių – pradėjo kurti!
 
Šventosios Dvasios pamokos
Vakare prieš išvykstant į stovyklą spausdinau įvariausią informaciją stovyklos dalyviams, ir bespausdindamas pastebėjau, kad jau baiginėjasi rašalas, o kadangi žinojau, jog stovykloje reikės spausdintuvo – tai kitam rytui užsakiau kasetės pakeitimą. Tie, kas turite spausdintuvus, žinote, jog besibaiginėjant kasetei, ją pakračius dar galima kažkiek spausdinti. Taigi, aš nusprendžiau išnaudoti visą rašalą, ir pradėjau spausdinti per visą lapą didelėmis raidėmis užrašytas Biblijos eilutes. Taip pakratydamas kasetę atspausdinau apie 10 lapų ir supratau, jog šios Rašto vietos bus naudojamos giesmių kūrimo seminare. Taigi, pradėjau rinkti daugiau Biblijos eilučių, o rašalas kaip nesibaigia, taip nesibaigia. Taigi, spausdinimo procesą baigiau 2 valandą nakties, ir iš „besibaigiančios“ spausdintuvo kasetės atspausdinau apie 50 lapų, ant kurių didelėmis raidėmis buvo užrašytos Biblijos eilutės. Ir iš tiesų Šventoji Dvasia nuostabiai panaudojo šias eilutes – žmonės spontaniškai giedojo matydami didelį lapą su žodžiais, ir taip pradėjo gimti giesmės.
 
Vėliau buvo atrinktos trys komandos, ir kiekvienas dalyvis išsitraukė po vieną lapą su Biblijos eilute. Tuomet išsiskirstę į grupeles jie per 45 minutes iš tų žodžių, kuriuos gavo komandos nariai turėjo sukurti naujas giesmes. Be abejonės, laiko jiems šiek tiek pritrūko, bet tai ką drauge sukūrė stovyklos dalyviai, jūs galite pamatyti šiuose trijuose vaizdo įrašuose.

Finansinė stovyklos dalis
Ši stovykla buvo pirmasis viešosios įstaigos „Prabudimo orkestras“ projektas ir ačiū Dievui, šis projektas nebuvo nuostolingas. Atsižvelgiant į tai, kad net 9 žmonių dalyvavimas buvo pilnai arba dalinai paremtas, pasibaigus stovyklai, įstaigos banko sąskaitoje dar buvo likę 18 eurų, todėl nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie parėmė šią iniciatyvą ir palaiminote tuos, kurie dėl finansų stokos nebuvo pajėgūs dalyvauti.
 
Ateities planai
Dievas yra didingas ir sujungia savo vaikų širdis, kad mes tarnautume Jam. Iš tiesų daug svajonių buvo paliesta šioje stovykloje, bet viskam yra numatytas Dievo laikas. Galbūt šiandien atrodo, kad tai gali įvykti tik tolimoje ateityje, bet daugelio tautiečių širdyse yra didelis troškimas Lietuvoje pradėti nenutrūkstantį garbinimą bei atidaryti krikščioniško meno ir maldos namus. Aš žinau, kad mes turime būti ištikimi mažame, todėl tikiu, kad tuomet kai Dievas atvers duris, mes pradėsime kiekvieną dieną po 3-5 valandas šlovinti Jėzų ir vieną dieną tai išaugs į 24/7.
 
Viena iš didžiausių mano svajonių, prie kurios planavimo dabar dirbame – tai šlovinimo renginys profesionalioje įrašų studijoje. Tai naujovė, kuri gali atnešti gausių vaisių bei praturtinti kokybiškai įrašytos lietuviškos šlovinimo muzikos fonoteką.
 
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų draugystę ir palaikymą.
 
Nuoširdžiai,
Tadas Daujotas