Sveiki palaimintieji,
 
Dievas yra gyvas, ir Jis neleidžia tyčiotis iš Savęs. Šiandien, kai Lietuvoje žmonės bando ieškoti mūsų tautos pagoniškų šaknų ir Velykas tapatina su gamtos prisikėlimo švente – Dievas sudraudžia tokias kalbas ir balandžio viduryje atsiunčia mums sniegą. Kai kurie mano, jog gamta juokauja arba, kad Dievas supainiojo Velykas su Kalėdomis, bet aš esu giliai įsitikinęs, jog Aukščiausiasis tikrai nesusimaišė ir netgi nejuokauja – Jis sako, kad Pascha tai nėra gamtos prisikėlimo šventė, tai yra Dievo Sūnaus prisikėlimo iš numirusiųjų šventė, ir tai yra ypatinga diena, kuomet mes turime švęsti pergalę prieš nuodėmę, pragarą ir mirtį ir džiūgaute džiūgauti mums suteikta amžinojo gyvenimo dovana. Taigi, sveikinu jus visus su praėjusia Prisikėlimo švente ir linkiu, kad prisikėlimo jėga kiekvieną dieną galingai veiktų jūsų gyvenimuose!

Akistatoje su amžinybe
Pastarosiomis dienomis mano gyvenime vyko įdomūs įvykiai. Kadangi mano močiūtė jau labai sena, ir gruodžio mėnesį, kuomet aš buvau Izraelyje, jinai atšventė savo devyniasdešimtąjį gimtadienį, aš labai norėjau ją aplankyti, todėl taip vadinamąjį Didįjį Ketvirtadienį atvažiavau pas ją į Telšius. Aš nežinojau, kad tai bus paskutinės jos gyvenimo akimirkos, ir paviešėjęs porą dienų pas ją, šeštadienį grįžau į Vilnių. Sekmadienį su tėvais švęsdami Velykas paskambinome jai, ir pasveikinome su Prisikėlimo švente, o vakare aš nuvažiavau į UNITY TM organizuojamą šlovinimo giesmių koncertą „Prisikėlęs“. Prieš pat renginį man paskambino tėtis ir pranešė liūdną žinią, kad močiutė iškeliavo į amžinybę. Tai stipriai palietė mano širdį ir gražus koncertas nublanko. Aš mąsčiau apie amžinybę, ir vienintelė paguoda buvo ta, jog prieš pusantrų metų močiutė meldėsi atgailos malda ir pakvietė Jėzų į savo širdį. Aš suvokiau, kad daugiau niekda su ja nebepasikalbėsiu gyvendamas čia žemėje, bet vieną dieną mes susitiksime mūsų Dangiškojo Tėvo namuose ir ten praleisime visą amžinybę drauge!
 
Prisikėlimo šventė Vilniaus Rotušės aikštėje
Tą ketvirtadienį kuomet atvažiavau aplankyti močiutės man paskambino Prisikėlimo šventės organizatorė ir pasiūlė pagroti evangelizaciniame renginyje Vilniaus Rotušės aikštėje. Tokia malonė nenukrenta iš dangaus kiekvieną dieną, todėl priimiau tai kaip iš Viešpaties, ir pradėjau kontaktuoti su muzikantais. Ir tai buvo pakankamai sudėtinga, nes šventiniu laikotarpiu beveik visi jau buvo susiplanavę savo laiką. Vienintelė smuikininkė Vakarė galėjo prisijungti prie šventinio projekto ir nepaisant skaudžios žinios apie močiutės netektį, šalto oro bei daugelio smulkių nesklandumų, antrąją Velykų dieną, pirmadienį mes sudalyvavome Prisikėlimo šventės koncerte. Kviečiu jus pasižiūrėti kelias mūsų atliekamas giesmes bei nuo Katedros aikštės ateinančią eiseną pasitinkančius šofaro garsus:

Dievo planas
Po Prisikėlimo šventės koncerto mes susirinkome namų bažnyčioje Juodšiliuose. Kaip įprasta mes meldėmės vieni už kitų poreikius, ir aš išsakiau savo širdies troškimą pasidalinti Dievo meilės žinia su savo giminėmis per laidotuves. Mes maldoje atidavėme šį poreikį Jėzui ir susitarėme tikėti, kad Dievas į jį atsakys. Viena sesė man davė Jolantos Toločkaitės eilių knygą „Kai širdy tau bus sunku“, ir atvertė evangelizacines eiles, kurios yra skirtos močiutei. Tai buvo žodžiai iš Dievo skirti būtent šiam laikui. Taigi, antradienį atvažiavus į Gedulo namus Telšiuose, stovėdamas prie karsto aš paskaičiau tą eilėraštį. Įdomus sutapimas, kad deklamuojant paskutinius posmelius į salę įėjo kunigas, todėl visi atsistojo ir pagarbioje tyloje išklausė iš dangaus atskriejančias eiles.
 
Atvažiavus į kapines vyko įprasta katalikiška laidotuvių liturgija, o jai pasibaigus mano tėčio klasiokė padeklamavo keletą eilėraščių. Jau viskam pasibaigus, ir trisdešimties-keturesdešimties giminaičių bei draugų būreliui besiruošiant eiti į automobilius, mano mama mane padrąsino pakalbėti. Ir aš tikiu, kad tai buvo tobulas Dievo planas tam laikui ir tai vietai. Aš žinau kaip sunku yra tokiomis akimirkomis žengti tikėjimo žingsnį ir pasidalinti tuo kas yra širdyje, bet iš tiesų užtenka atverti burną ir Dievas ją pripildo žodžiais iš dangaus. Iš Jo malonės aš trumpai pasidalinau išgelbėjimo žinia, ir su dideliu užtikrintumu pasakiau, jog tikiu, kad močiutė yra danguje, nes ji savo gyvenime padarė patį svarbiausią sprendimą – pakvietė Jėzų į savo širdį, ir būtent Jėzus yra bilietas į dangų. Tuomet, stovėdamas prie kapo, pakviečiau visus susirinkusius priimti patį svarbiausią jų gyvenime sprendimą – pakviesti Jėzų į savo širdis. Ir mes visi pasimeldę atgailos malda nuvažiavome valgyti gedulingų pietų.
 
Aš žinau, kad tą dieną, kai žmonės žemėje gedėjo, visas dangus džiaugėsi, nes toje nedidelėje minioje buvo žmonių, kurie pirmą kartą meldėsi šia malda ir atvėrė savo širdis Jėzui. Todėl prašau jūsų visų melstis, kad Šventoji Dvasia juos vestų, mokytų ir augintų, kad Viešpats siųstų savo žmones į jų kelią ir tegul Dievo meilė transformuoja jų gyvenimus.
 
Dievo pažadai
Kaip simboliška, kad močiutė iškeliavo pas Viešpatį būtent tą dieną, kuomet mes šventėme patį svarbiausią įvykį žmonijos istorijoje – Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Kaip simboliška, kad žmonės, stovėdami ant amžinybės slenksčio atveria savo širdis ir pakviečia prisikėlusį Viešpatį į savo gyvenimus. Kaip simboliška, kad Jo Žodis kalba į mums asmeniškai būtent tuos dalykus, kurie mums yra aktualūs čia ir dabar. Dieną prieš močiutės laidotuves Viešpats paguodė mane Savo Žodžiu. Nežinau kodėl man kilo noras paskaityti pranašą Izaiją, bet ši rašto vieta mane labai sustiprino:
 
„Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa atgaivina augalus, taip Viešpats prikels numirusius“ (Iz 26:19)
 
Dievas nėra pažadukas – jeigu Jis pažadėjo prikelti numirusius teisiuosius, Jis tikrai tai ištęsės. Ir mūsų teisumas yra ne iš mūsų pačių, jis neužsitarnaujamas gerais darbais. Mūsų teisumas yra iš Viešpaties, ne dėl to ką mes padarėme, bet dėl to ką padarė Jėzus. Jis savo kraują praliejo už mūsų nuodėmes, savo mirtimi sunaikino jas ir prisikėlęs iš numirusiųjų padovanojo mums amžinąjį gyvenimą. Jis mus išteisino, todėl per tikėjimą į Jį, mes esame teisūs. Ir nėra jokio pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje. Pasilikite Jame!
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

​Jis mirė už mus - Vienas už visus,
Bet šiandieną
Kiek daug yra nusistačiųsių prieš Tą Vieną...
 
Kurioj tu barikadų pusėje esi?
Ar šiandien Jėzumi tiki?
Juk Jis mirė už mus -
Vienas už visus...

​Bendrauki su kūrybingais Dievo žmonėmis,
Kad tavyje galėtų atsiskleisti kūrybinis potencialas.
Svajoki dienomis ir naktimis
Ir leiski Šventai Dvasiai svajones išvystyt iki galo.
 
Svajok apie didingus dalykus
Ir leiski Jėzui būti centre visų tavo svajonių.
Tegul Dievo valia kaip danguje taip žemėj bus,
O tavo širdyje tegul nelieka abejonių.
 
Žinok, kad Viešpats pašaukė tave statyti Dievo Karalystę,
Todėl būki drąsus ir nedvejok,
Tiesiog pasitikėki Juo ir nebijok paslysti.
 
Žinok, kad kas beatsitiktų Jis visuomet šalia,
Jeigu paslysi – Jis pakels tave,
Nuošluostys visas ašaras ir ves pirmyn,
Todėl pasitikėki Juo, turėk svajonę ir kilk aukštyn!

​
(C) Tadas Daujotas
2017 04 15, Vilnius

​Sveiki, palaimintieji,
 
Smagu ir vėl rašyti jums bei pasidalinti tuo, ką Dievas daro mano gyvenime.
 
Londonas
Pirmąją balandžio savaitę praleidau Londone. Man visuomet yra labai smagu sugrįžti į tą miestą, kuriame įtikėjau, susitikti su brangiais draugais bei patarnauti. Šios kelionės metu įrašiau tris radijo laidas, drauge su Lietuvių Krikščionių Bažnyčios Londone šlovinimo grupe pučiau šofarą sekmadieniniame tarnavime bei buvau susitikęs su bičiuliu Andy Watson, su kuriuo susipažinome Jeruzalėje.

Dieviški susitikimai
Su Andy susipažinome Succat Hallel centre Jeruzalėje (www.succathallel.com). Tai nuostabi vieta, kurioje garbinimas vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitaitę. Kai sužinojau, kad Andy yra iš Londono, kaip įprasta man – paklausiau kokiame rajone jis gyvena. Mane labai nustebino tas rajonas yra Abbey Wood, nes būtent ten gyvenau tik atsikraustęs į Londoną, ir su šia vieta yra susiję daug prisiminimų. Taigi, daug nedvejodami susitarėme susitikti Londone ir šis susitikimas tikrai buvo Dievo suplanuotas.
 
Tik atvažiavus į Abbey Wood traukinių stotį mane užliejo seni prisiminimai. Išėjus iš stoties pamačiau privažiuojantį automobilį – jame sėdėjo Andy ir jo žmona Nancy. Visų pirma mes užvažiavome į degalinę, ir kuomet Andy nuėjo sumokėti už kurą, jo žmona nustebusi išlipo iš automobilio. Ji pastebėjo vieną pažįstamą pastorių, su kuriuo bandė susisiekti kelias dienas, nes norėjo jį pasikviesti į maldos ir šlovinimo susirinkimą savo namuose ir supažindinti su manimi. Deja jiems nepavyko susisiekti telefonu, bet Dievas turėjo viską suplanavęs ir jie susitiko degalinėje. Juodaodis pastorius Paskalis prisijungė prie mūsų drauge su dar vienu broliu ir mes nuvažiavome į Andy ir Nancy namus. Tai buvo ypatingas laikas Viešpaties buvime. Liejosi naujos giesmės, pranašystės ir Dievo artumas pripildė namus. Nancy gavo žodžius iš Viešpaties, kad „tai kas anksčiau buvo vadinama skausmo namais, dabar bus vadinama lietaus namais“. Vėliau aš jiems papasakojau daugiau apie Lietuvą, ir kad žodžių Lietuva ir lietus šaknis yra ta pati. Tuomet Nancy suprato, kad tie žodžiai skirti būtent Lietuvai. Kiek vėliau aš nufilmavau šią trumpą pranašystę, ir jeigu jūs norite ją išgirsti – galite pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą.

 
Šofarų garsai Abbey Wood miške
Pasibaigus maldos ir šlovinimo susirinkimui, mes dviese su Andy nuvažiavome į Abbey Wood mišką. Tai mano ieškojimų vieta, kurioje dar prieš pažįstant Jėzų kaip savo Gelbėtoją, aš ateidavau ir verkdavau. Tuo metu mano nuodėmės mane taip stipriai slėgė, jog aš netgi jaučiau fizinį dusinimą. Galėčiau turbūt visą knygą parašyti apie melą, kuriuo buvau patikėjęs gyvendamas toje vietoje, bet dabar tikrai apie tai neišsiplėsiu. Mūsų su Andy tikslas buvo pasimelsti ir pūsti šofarus šiame miške bei skelbti Jėzaus pergalę prieš burtininkavimą, okultizmą ir depresiją. Kviečiu pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą.

Festivalis Baltarusijoje
Birželio 27-30 dienomis gavau kvietimą drauge su Revival Orchestra sudalyvauti krikščioniškame festivalyje Baltarusijoje. Vakar buvo pirmoji repeticija Kaune. Drauge su smuikininke Vakare peržiūrėjome programą, ir žingsnelis po žingsnelio judėsime į priekį repetuodami su visa grupe. Labai prašau jūsų palaikymo maldose – melskitės už muzikantus, mūsų kelionę bei malonę skelbti Viešpaties darbus valstybiniu mąstu organizuojamame festivalyje Baltarusijoje.
 
Kelionės po Lietuvą
Šiuo metu kai jums rašau esu Kaune. Visai neužilgo išvažiuosiu susitikti su draugais Jonavoje, po to keliausiu aplankyti draugų į Šiaulius, o rytoj važiuosiu į savo tėčio gimtąjį miestą – Telšius. Šiuo metu mano močiutė serga, taigi noriu šiek tiek laiko praleisti su ja. Prašau jūsų maldų už močiutės sveikatą bei Dievo stebuklus mano kelionės metu.
 
Kelionė į Ukrainą
Balandžio 25-29 dienomis esu pakviestas aplankyti namų bažnyčią Kijeve. Tai bus mano pirmoji kelionė į Ukrainą ir aš labai tuo džiaugiuosi. Su tais žmonėmis, kuriuos važiuoju aplankyti, mane supažindino Lenkijoje gyvenantis misijonierius iš Ukrainos, su kuriuo mes susitikome Izraelyje. Iš tiesų Dievo keliai yra nuostabūs ir Viešpats stato tiltus tarp tautų.
 
Didžioji Britanija ir Olandija
Kaip ir buvau minėjęs anksčiau – gegužės 10 – birželio 5 dienomis, išvykstu į kelionę po Didžiąją Britanija bei Olandiją. Šios kelionės metu planuoju įrašyti įdomių radijo laidų, aplankyti savo brangius draugus, patarnauti kasmetinėje namų bažnyčių konferencijoje Olandijoje bei sudalyvauti draugų vestuvėse. Dar visų šios kelionės smulkmenų nežinau, todėl prašau melstis, kad Viešpaties Dvasia vestų mane kelionės metu, o jeigu gyvenate Didžiojoje Britanijoje arba Olandijoje ir norėtumėte paliudyti Viešpaties Jėzaus darbus jūsų gyvenime ir pasidalinti savo istorija radijo laidoje „Iš mirties į gyvenimą“ – būtinai susisiekite su manimi.
 
Dėkoju už jūsų maldas ir paramą. Labai vertinu jūsų draugystę bei palaikymą. Telaimina jus Viešpats!
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas