Sveiki, palaimintieji,
 
Jau antras mėnuo, kai mes kiekvieną darbo dieną garbiname Dievą šlovinimo kambaryje Kaune. Per šį laiką Viešpats keitė mano supratimą daugelyje sričių, ir už tai esu labai Jam dėkingas.
 
Pradžioje turėjau įsivaizdavimą, kad pradėti tokį tarnavimą nėra labai sudėtinga, bet galiu nuoširdžiai prisipažinti, kad klydau. Tai, kad Kaune yra nemažai šlovintojų ir daugelį iš jų aš pažįstu – pasirodo, nieko nereiškia. Daugelis tarnautojų dar neturi apreiškimo kodėl yra reikalingas nenutrūkstamas garbinimas, todėl labai aiškiai suprantu, kad Lietuvoje tiesiog trūksta mokymo šia tema, o kaip norėtųsi, kad bažnyčia mūsų tautoje suvoktų kokią galią turi šlovinimas ir garbinimas!
 
Atsisveikinimas su neprašytais svečiais
Tik įsikėlus į namą ant kalno prasidėjo intensyvus tvarkymasis. Mes pernešinėjome baldus iš vieno kambario į kitą, tvarkėmės ir ruošėmės tarnystės pradžiai. Pirmąją savaitę name nakvodavau vienas, bet kiekvieną dieną čia susirinkdavo daug talkininkų ir mes ne tik darbavomės iš peties, bet ir rasdavome laiko drauge pašlovinti Viešpatį Jėzų.
 
Vieną dieną nutiko kažkas labai įdomaus ir neįprasto. Po šlovinimo mes sėdėjome antrame aukšte ir šnekučiavomės, kai išgirdome smarkų dundėjimą – lyg kažkas prabėgtų tame pačiame pastate. Žmonių daugiau namuose nebuvo – tik mes tryse ir visi drauge sėdėjome viename kambaryje. Manęs paklausė: „Kas čia buvo?“ Aš net nesusimąstęs atsakiau: „Turbūt kaimynai“. Bet susigriebiau – kokie dar kaimynai? Juk šitas namas yra nuosavas, ir nėra jokių kaimynų!..
 
Tą pačią dieną, kiek vėliau užvažiavo į svečius draugų šeima su vaikais. Pašlovinę Viešpatį visi drauge buvome antrame aukšte, visi tame pačiame kambaryje. Mums besišnekučiuojant vėl pasigirdo tie keisti garsai – lyg tai kažkas prabėgtų apačioje. Mano draugai paklausė: „Kas čia?“ Scenarijus pasikartojo – automatiškai pratariau: „Turbūt kaimynai“. Ir susimąsčiau – kokie dar kaimynai? Juk šitas namas tikrai neturi jokių sąlyčio taškų su kaimynais.
 
Kas per kaimynai išaiškėjo naktį, kuomet pabudęs išgirdau žingsnius. Tuo metu name miegojau vienas. Man pasidarė labai nejauku, tad pašnibždomis pasakiau: „Šėtone, eik lauk iš čia“. Tik man tai pasakius kažkur tolumoje sugirždėjo durys. Apimtas baimės atsisėdau lovoje, apsigaubiau paklode ir ėmiau šlovinti Jėzų. Savo viduje nusprendžiau nebesikoncentruoti į velnią, bet visą dėmesį sutelkiau į Jėzų ir nutariau šlovinti Jį tiek, kiek reikės.
 
Begiedant pirmą garbinimo giesmę mane apgaubė Dievo buvimas ir baimė po truputį ėmė tirpti. Baigęs giesmę nutilau... Nepraėjo nei porą sekundžių ir tyloje vėl pasigirdo žingsniai. Nesupratau iš kur tiksliai sklido tie garsai, tačiau žinojau vieną – aš šlovinsiu savo Dievą. Giesmės liejosi iš širdies, o Dievo buvimas kambaryje stiprėjo. Atmosfera įsielektrino ir darėsi tiršta. Jau nebegalvojau apie tuos keistus garsus, kurie buvo sudrumstę mano miegą, bet galvojau apie Viešpatį, kuris mane išgelbėjo iš nuodėmės, iš mirties. Maždaug valandą laiko Jam giedojau giesmes iš visos širdies. Pamenu, kad jau buvo po 6 valandos ryto, kuomet priguliau ir užmigau. Daugiau niekas nebedrįso drumsti mano sapnų, o naujai išaušusi diena atnešė tikrai daug permainų.
 
Pirmasis krikštas
Tą dieną dvi sesės atėjo drauge su jauna mergina studente, kuri prieš porą metų pakvietė Jėzų į savo širdį, bet dar nebuvo pasikrikštijusi. Ji norėjo savo gyvenimą pašvęsti Viešpačiui ir sąmoningai pasikrikštyti, panirdama į vandenį. Mergina norėjo pagal savo tikėjimą būti pakrikštyta taip, kaip apie krikštą kalba Biblija. Taigi tą vakarą mes susirinkome aukštutiniame kambaryje ir visi drauge šlovinome. Iki to laiko, kiek susirinkę šlovindavome Viešpatį, visuomet atsitrenkdavome į kažkokias nematomas dvasines lubas. Niekada nepavykdavo prasiveržti šlovinime, tarytum kažkokios nematomos jėgos tai blokuotų. Bet tą vakarą įvyko proveržis. O galbūt proveržis įvyko naktį prieš tai, kai aš apsigaubęs antklode lovoje giedojau Viešpačiui? Žinau tikrai, kad po to viskas pasikeitė – garsai išnyko ir Viešpaties Dvasia pradėjo lietis nuostabiu būdu.
 
Nežinau visos šito namo istorijos, kas čia gyveno per kelis dešimtmečius, bet faktas yra tas, kad šioje vietoje kažkas buvo atvėręs dvasines duris neprašytiems svečiams. Galbūt kažkada kažkas čia praktikavo spiritizmą ar magiją ir pasikvietė demonškų dvasių, bet Jėzaus Kristaus vardas yra galingesnis už bet kokį vardą šioje žemėje, ir prieš mūsų Viešpaties vardą priklaupia kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme, todėl savaime suprantama, kad ten kur garbinamas Jėzus – ten visos kitos dvasios privalo trauktis. Ar jūs suvokiate tą realybę, kad mūsų Viešpats nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus. Jėzus mums suteikė aukštesnę valdžią už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais mums nepakenks. (Filipiečiams 2:9-10, Kolosiečiams 2:15, Luko 10:19)
 
Tarnystės eiga
Per du mėnesius prie šios tarnystės buvo prisijungę 8 šlovinimo lyderiai. Tačiau dvi sesės pasitraukė ir šiuo metu mūsų liko šešetas ir yra dar keletas, mąstančių prisijungti. Suprantu, kad šioje tarnystėje yra tikrai daug dvasinio pasipriešinimo, todėl pastoviai meldžiamės už žmones, kurie prisijungia prie šios vizijos įgyvendinimo.
 
Į šlovinimo susirinkimus reguliariai ateina kokie 5-8 žmonės, kartais būna tik 2 ar 3, bet juk Raštas sako, kad net ir ten kur 2 ar 3 – ten ir Jėzus mūsų tarpe. Daugiausiai yra buvę apie 20 žmonių, kuomet Vilnius DEGA organizatoriai atvažiavo „pakūrenti“ dvasinės krosnelės, liaudyje vadinamos „pečka“. Bet iš tiesų Dievas yra ištikimas ir Jis nežiūri į žmonių kiekybę, bet į mūsų širdis. Jis išlieja Savo Dvasią visuomet, kai mes šaukiamės Jo vardo, ir apreiškia Savo šlovę visuomet, kai mes ieškome Jo veido. Ir aš esu be galo dėkingas visiems broliams ir sesėms iš kitų miestų, kurie atvažiuoja palaikyti ir drauge pašlovinti, nes tai yra labai didelis pastiprinimas.
 
Įdomus pastebėjimas. Tuomet kai žmonės pildė anketas – didžioji dauguma užrašė, kad galėtų tarnauti arba 10:30 arba 18:30, ir taip natūraliai išsikristalizavo, kad mes susirenkam šlovinti kiekvieną rytą ir vakarą būtent tuo laiku. Viena pranašiškoje dvasioje tarnaujanti sesė pasakė, kad būtent taip buvo ir Ezdro bei Nehemijo laikais, kuomet atstatinėjo sugriautą Jeruzalę – visų pirma jie atstatė rytinius ir vakarinius tarnavimus. Iš tiesų, mes to neplanavom, bet Viešpats būten taip viską ir sudėliojo:

Jie atstatė aukurą jo senoje vietoje, nors ir bijojo aplinkui gyvenančių tautų. Jie kas rytą ir vakarą aukojo ant jo deginamąsias aukas Viešpačiui. (Ezdro 3:3)
 
Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui! (Psalmių 68: 19,32)

Maldos poreikiai
Artėja žiema ir aš žinau, kad tai bus labai nuostabus ir palaimintas dvasinių ieškojimų metas, todėl nuoširdžiai dėkoju, kad meldžiatės ir palaikote šią tarnystę. Šiandien noriu su jumis pasidalinti keliais maldos poreikiais:​​

Nuoširdžiai dėkojame už jūsų maldas bei palaikymą. Laukiame svečiuose, kad drauge galėtume pašlovinti mūsų Viešpatį ir Karalių Jėzų Kristų.
 
Su meile,
Tadas Daujotas

P.S. Jeigu norite prisidėti prie Šlovinimo kambario tarnystės - daugiau informacijos čia: http://lt.worshiprooms.net/poreikiai.html

Sveiki, palaimintieji,
Mes, krikščionys puikiai atsimename šiuos Saliamono žodžius: „mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje“ (Patarlių 18:21). Bet kaip lengva emocijų sūkuryje tai užmiršti ir tuomet mūsų liežuvį pradeda naudoti priešas. Nors Paulius moko Timotiejų melstis už valdžias ir laiminti valdininkus (1 Tim 2:1-2), bet kaip bebūtų gaila, net ir krikščionių tarpe yra daug burnojimo prieš politikus. O to juk neturėtų būti.
 
Saliamono išmintis byloja, kad „teisiųjų laiminamas miestas kyla, o nedorėlių burna jį sunaikina“. (Patarlės 11:11). Ar mes tikrai norime savo žodžiais sunaikinti Lietuvos miestus ir visą tautą? Manau, kad visi sutartinai atsakytume – NE. Bet ką šiandien galime padaryti, kad šis virusas būtų sustabdytas? Galbūt reikėtų kažko, kas suvienytų ir atgimusius Dievo vaikus, ir tuos, kurie dar tik pradeda ieškoti Dievo?
 
Giesmė iš Dvasios
Pirmosiomis dienomis šlovinimo kambaryje, garbinimo metu atėjo labai stiprūs žodžiai iš Dvasios, kuriuos giedojau ir supratau, kad tai yra Lietuvos tautai pranašaujančios giesmės priedainis. Aš Dievui giedojau maldą, kurios žodžiai skelbė:
 
Te Lietuva pažins Tavo didybę!
Te Lietuva pažins Tavo esybę!
Tebus išlaisvinta iš nuodėmės mūs tauta!
Teatgimsta iš naujo Lietuva!
 
Bandžiau vienaip ir kitaip sukurti šiai giesmei posmelį, bet kažkas nelipo, kažko trūko... Prireikė maždaug mėnesio, kuomet vėl iš Dvasios pradėjo tekėti melodija ir žodžiai, ir prieš porą dienų užbaigiau visą giesmę ir labai aiškiai supratau, kad atėjo laikas jai skambėti „nuo stogų“, atėjo laikas, kad ši giesmė būtų transliuojama radijo bangomis ir pasiektų kuo daugiau širdžių mūsų tautoje, todėl iki gruodžio vidurio planuoju ją įrašyti profesionalioje įrašų studijoje ir pateikti LRT dainų konkursui, apie kurį daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.lrt.lt/projektai/radijodainos/taisykles#skip
 
Naujas dvasinis sezonas
Tikiu, kad ateina laikas, kuomet krikščionys turi išeiti iš savo komforto zonos ir daryti tai, ką Jėzus mums visiems liepė – „eiti į visą pasaulį ir skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (Morkaus 16:15). Kažkodėl šiandieninėje krikščionybėje ši eilutė transformavosi į kažką tokio: „Tempkime visą pasaulį į savo bažnyčias“ ar kažkas panašaus... Bet tai neveikia...
 
Aš tikiu, kad dabar ateina laikas, kuomet Dievas atveria duris Lietuvoje eiti ir skelbti Jo Žodį ten, kur dar niekada nebuvo skelbta, ir Jis nori atverti kūrybines gelmes mūsų tautoje. Lietuva yra šlovintojų tauta, ir daugybė mūsų brolių ir sesių, vedančių šlovinimą savo bendruomenėse, yra sukūrę dešimtis, o kai kurie šimtus giesmių, bet daugelis iš mūsų nesame išleidę nei vieno albumo. Dievas sako, kad nevaisingumo sezonas baigėsi – dabar ateina naujas laikas, kuomet metų metus brandintos giesmės skambės ne tik krikščioniško radijo bangomis, bet sudrebins visą Lietuvą per pasaulietines radijo stotis ir TV kanalus.
 
Bus tokių krikščionių, kurie dalyvaudami muzikinėse TV laidose gėdysis Jėzaus vardo ir neatiduos šlovės Viešpačiui, bet ieškos šlovės patys sau. Tegul šiandien jie apmąsto šiuos Jėzaus žodžius: „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“ (Mato 10:32-33). O tie Dievo vaikai, kurie atsisakę savo asmeninių ambicijų eis atiduoti šlovę Viešpačiui, nors ir susilauks nemažo pasipriešinimo, bet regės didelius stebuklus, nes jų lūpomis sklindanti gyvybę teikianti Dvasia darys neįtikėtiną darbą mūsų tautiečių širdyse.
 
Aš šiandien raginu kiekvieną Dievo žmogų išeiti iš savo komforto zonos ir žengti tikėjimo žingsnį. Jumyse yra dideli Dievo šlovės turtai, bet jie yra užkonservuoti. Pats laikas atverti tai, ką Dievas yra įdėjęs į jūsų širdis ir laiminti mūsų tautą tomis dovanomis, kuriomis jus yra apdovanojęs Visagalis.
 
Giesmė „Malda už Lietuvą“
Šiandien noriu su jumis pasidalinti giesmės, kurią įrašinėsiu tekstu ir įrašo demo versija. Prašau jūsų palaikymo maldoje, kad įrašai vyktų sklandžiai ir kad viską spėtume atlikti laiku bei giesmę pateikti LRT dainų konkursui. Aš tikiu, kad pergalė yra ne laimėti konkursą, bet jame sudalyvauti.

Jeigu norėtumėte šią idėją palaikyti finansiškai: http://www.orkestras.org/parama
 
Idėja Lietuvai
Jeigu dar neturėjote galimybės prabalsuoti už mano pasiūlytą idėją Lietuvai, labai prašau paspausti šią nuorodoą ir atiduoti savo balsą https://www.idejalietuvai.lt/idejos/ideja/744
Aš tikiu, kad Nacionalinė Atsiprašymų Diena – tai nuostabi galimybė skelbti Evangeliją. Kodėl? Nes atsiprašymas – tai raktas į atleidimą, bet tikras atleidimas gali ateiti tik tuomet, kai mes suvokiame, kad Dievas mums atleido nuodėmes. Tuomet mūsų gyvenime pradeda pildytis „Tėve mūsų“ maldos žodžiai ir mes galime atleisti savo kaltininkams.
 
Padrąsinimas
Jeigu jūs pažįstate giesmes kuriančių brolių ir sesių persiųskite jiems šį laišką ir padrąsinkite juos įrašyti savo kūrybos giesmes bei sudalyvauti LRT dainų konkurse. Lietuvos eteriui trūksta druskos, o Dievo Dvasios įkvėpta kūryba gali jį pasūdyti. Tegul jūsų druska niekuomet nepraranda sūrumo!
 
Būkite palaiminti! Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas