Sveiki, brangieji,
Šie metai man buvo ypatingi ir labai palaiminti. Esu begalo dėkingas Viešpačiui, nes Jis padovanojo man tiek daug – daug kelionių, daug įspūdžių, daug džiaugsmo ir svarbiausia daug tikrų draugysčių. Atsisveikindami su senais metais apmąstykime tai kas buvo gero, ir brangikime tai kas amžina – tikras draugystes.
Žmogaus siela yra nemirtinga, bet tol kol širdis yra apsigaubusi netikėjimo šarvais prieš Dievo Sūnų Jėzų Kristų, tol amžinybė yra tolima, neapčiuopiama ir iki galo nesuvokiama. Bet tuomet, kai žmogus pripažįsta savo nuodėmingumą ir prašo Jėzaus atleidimo – įvyksta pats didžiausias pasaulyje stebuklas – žmogus gimsta iš naujo, o visos jo nuodėmės yra tiesiog nuplaunamos. Tuomet amžinybė tampa realybe, nes iš mirties į gyvenimą perėjusi asmenybė yra transformuojama, ir žmogus niekada nebelieka toks pats - keičiasi jo mąstymas, širdies troškimai ir įpročiai, o gyvenimo būdas pradeda atspindėti Jėzų. Tuomet žmogus suvokia, kad amžinasis gyvenimas nėra kažkur toli, tai nėra abstrakcija kuri galbūt prasidės po tavo fizinės mirties. Tai yra realybė, kuri taip aiškiai atsiveria po tavo dvasinio atgimimo. Tuomet gyvi tampa šie Biblijos žodžiai: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.“ (Jono 17:3)
Gyvenkime šiame pažinime ir aukime jame, dalinkimės Dievo pažinimo turtais su kitais, kad amžinybė tapų realybe visiems, kuriuos Dievas atsiunčia į mūsų kelią. Nepasitenkinkime paviršutinišku bendravimu su žmonėmis, bet siekime gilinti mūsų tarpusavio santykius, o šių santykių centre tegul visuomet būna vienintelis tikrasis Dievas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus.
Tegul Naujieji Metai būna jums turtingi džiaugsmu, skildini ramybe ir derlingi sielomis, kurios visą amžinybę bus dėkingos Dievui už jūsų tarnystę šioje paskutinių dienų pjūtyje.
Šie metai man buvo ypatingi ir labai palaiminti. Esu begalo dėkingas Viešpačiui, nes Jis padovanojo man tiek daug – daug kelionių, daug įspūdžių, daug džiaugsmo ir svarbiausia daug tikrų draugysčių. Atsisveikindami su senais metais apmąstykime tai kas buvo gero, ir brangikime tai kas amžina – tikras draugystes.
Žmogaus siela yra nemirtinga, bet tol kol širdis yra apsigaubusi netikėjimo šarvais prieš Dievo Sūnų Jėzų Kristų, tol amžinybė yra tolima, neapčiuopiama ir iki galo nesuvokiama. Bet tuomet, kai žmogus pripažįsta savo nuodėmingumą ir prašo Jėzaus atleidimo – įvyksta pats didžiausias pasaulyje stebuklas – žmogus gimsta iš naujo, o visos jo nuodėmės yra tiesiog nuplaunamos. Tuomet amžinybė tampa realybe, nes iš mirties į gyvenimą perėjusi asmenybė yra transformuojama, ir žmogus niekada nebelieka toks pats - keičiasi jo mąstymas, širdies troškimai ir įpročiai, o gyvenimo būdas pradeda atspindėti Jėzų. Tuomet žmogus suvokia, kad amžinasis gyvenimas nėra kažkur toli, tai nėra abstrakcija kuri galbūt prasidės po tavo fizinės mirties. Tai yra realybė, kuri taip aiškiai atsiveria po tavo dvasinio atgimimo. Tuomet gyvi tampa šie Biblijos žodžiai: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.“ (Jono 17:3)
Gyvenkime šiame pažinime ir aukime jame, dalinkimės Dievo pažinimo turtais su kitais, kad amžinybė tapų realybe visiems, kuriuos Dievas atsiunčia į mūsų kelią. Nepasitenkinkime paviršutinišku bendravimu su žmonėmis, bet siekime gilinti mūsų tarpusavio santykius, o šių santykių centre tegul visuomet būna vienintelis tikrasis Dievas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus.
Tegul Naujieji Metai būna jums turtingi džiaugsmu, skildini ramybe ir derlingi sielomis, kurios visą amžinybę bus dėkingos Dievui už jūsų tarnystę šioje paskutinių dienų pjūtyje.
