Sveiki, palaimintieji,
Su džiaugsmu noriu pranešti, kad spalio 9 dieną, pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su Kauno šlovintojais. Nors susirinkusiųjų buvo nelabai daug, bet ačiū Dievui už kiekvieną, kuris atėjo. Iš septynių susitikime dalyvavusių šlovinimo lyderių – keturi jau apsisprendė ir pasakė kokiomis dienomis bei valandomis galės ateiti ir tarnauti šlovinimo kambaryje. Mūsų adresą ir tarnystės grafiką galite rasti paspaudę šią nuorodą http://lt.worshiprooms.net/kaunas
 
Paskutiniame savo laiške rašiau apie svajonę šlovinimo kambaryje daryti profesionalius įrašus, bet šiek tiek vėliau supratau, kad kai kuriuos žmones tai baugina – jie galvoja, kad sugadins įrašus. Galiu nuraminti – kol tai įvyks, dar tikrai praeis nemažai laiko, o iš kitos pusės – kaip ir minėjau – ne įrašai yra esmė, bet asmeninis susitikimas su Dievu šlovinimo metu.
 
Jeigu jūs skaitote šį laišką ir viduje randate atgarsį – aš labai kviečiu jus atvažiuoti ir drauge pašlovinti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jeigu pažįstate šlovintojų, kurie jūsų manymu norėtų prisijungti prie šios tarnystės Kaune ir karts nuo karto atvykti bei patarnauti Viešpačiui giesmėmis – būtinai persiųskite jiems šį laišką ir paraginkite užsiregistruoti tarnystei. Registracijos formą galite rasti paspaudę šią nuorodą  http://lt.worshiprooms.net/registracija
 
Dėkoju už jūsų maldas ir palaikymą. Tikiu, kad jau ne už kalnų ta diena, kai Lietuvoje šlovinimas vyks 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. O ar jūs tuo tikite?
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
Tel.: +370 636 85502

​Sveiki, palaimintieji,
Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie meldėtės ir aukojote šlovinimo ir maldos namų nuomai. Dievas tikrai nuostabus ir nors namo nuoma man buvo nemažas tikėjimo išbandymas, bet visi finansai, kurių reikėjo susimokėti depozitą, atėjo laiku, tad paskutiniąją vasaros dieną sutartis buvo pasirašyta. Jau spalio 1-ąją turėtume įsikelti į namą, tuomet prasidės tvarkymasis bei pasiruošimas kasdieninei šlovinimo tarnystei.

Šis šeštadienis – tai paskutinė diena Vilniuje prieš persikraustant į Kauną, ir netgi labai simboliška, kad būtent šią dieną įvyks mano organizuojamas krikščioniškos muzikos ir vadybos seminaras „Proveržis Vilniuje“, kuriame yra labai laukiami visi šlovintojai, krikščionys video menininkai bei vadybininkai. Seminaras įvyks „Kristaus paliepimo“ bažnyčioje ir prasidės 12 val. Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje www.dievovaikai.lt

Gyvojo vandens upės
Be galo džiaugiuosi, kad Viešpats suteikė malonę ir atvėrė duris į namą ant kalno, pro kurio langus atsiveria nuostabus Kauno peizažas. Jau porą savaičių gyvenu šia Biblijos eilute, kuri mane labai stiprina: „Aš atversiu upelius ant kalvų ir šaltinius slėniuose; dykumą paversiu ežerais ir išdžiūvusią žemę – vandens versmėmis“ (Izaijo 41:18). Iš tiesų šiandien Lietuva dvasiškai atrodo kaip išdžiūvusi žemė, ir labai reikia, kad Viešpaties Dvasia atgaivintų mūsų tautą. Jėzus yra pasakęs tiems, kurie Juo tikės, kad iš jų vidaus plūs gyvojo vandens upės (Jono 7:38). Taigi, žvelgdami į šią Izaijo pranašystės eilutę mes matome, kad upeliai tekės ne „iš kalvų“, bet bus „atverti ant kalvų“. Tai yra gyvojo vandens upės, kurios teka ne iš žemės gelmių, bet iš Gyvojo Dievo Dvasios versmių, per mūsų atgimusias dvasias. Jau dabar kai kuriuose Lietuvos miestuose ir kaimuose trykšta mažesni ar didesni dvasiniai fontanai – būtent taip Dvasioje atrodo Dievo vaikų susirinkimai. Šiuose susirinkimuose nėra ginčijamasi teologiniais klausimais, bet ieškoma Viešpaties veido. Tai maldos ir garbinimo susirinkimai, kuriuose Viešpaties Dvasia išsilieja ir atgaivina ten susirinkusius tikinčiuosius bei daro nematomą darbą toje vietovėje.
 
Aš tikiu, kad Kaune gimstantys šlovinimo namai tai tiesiog suintensyvinimas to, kas jau po truputį vyksta Lietuvoje. Tai yra dar viena versmė, kurią Dievas atveria ant kalvos, bet kaip intensyviai ten tekės gyvojo vandens upė – tai priklauso nuo mūsų. Ir tai nėra vienintelė vieta, kurioje Dievas nori išsilieti. Tikrai ne, nes Jis kalba ne vienaskaitoje, bet daugiskaitoje ir šiandien Jis surenka Savo vaikus ant kalvų ir slėniuose. Ir tuomet, kai mes garbiname Dievą dvasioje ir tiesoje, iš mūsų plūsta gyvojo vandens upės, o Šventosios Dvasios tekėjimo intensyvumas vis didėja bei po truputį laisto ir atgaivina išdžiūvusią Lietuvos tautą. Aš tikiu, kad mes matysime, kaip nuodingomis piktžolėmis apaugusi dvasinė dykynė bus atgaivinta ir pradės visokeriopai klestėti!
 
Tikiu, kad šiandien Dievas Lietuvoje atstato Dovydo palapinę – tai yra nenutrūkstantį šlovinimo tarnavimą, bet tai nėra susiję su viena kažkokia ypatinga vieta, juk mes esame pašaukti garbinti ne kažkokiame geografiniame išmatavime, bet dvasioje ir tiesoje (Jono 4:23-24). Kaune gimstantys šlovinimo namai – tai tik viena iš daugelio vietų, kurioje Dievo Dvasia nori išsilieti per tikinčiųjų širdis, todėl aš kviečiu jus visus melstis, kad Lietuvoje būtų tokia Dievo valia kaip ir danguje. O danguje šlovinimas niekada nenutrūksta, taigi ir Lietuvoje tegul gyriaus giesmės skamba dieną ir naktį.

Kaip vyks šlovinimo tarnavimas?
Kaip minėjau ankstesniame savo laiške, iš karto viskas neprasidės nuo 24 valandų per parą. Mes pradėsime nuo 3-5 valandų kiekvieną dieną – bus šlovinimui skirtos valandos rytais ir vakarais. Tikiu, kad po truputį visa diena bus padengta šlovinimu, o kai Dievas suburs pakankamai pasišventusių žmonių ir matysime, kad galime pradėti tarnauti ir naktimis, net neabejoju, kad Jis atvers naujas duris ir suteiks tokias patalpas, kuriose bus galima groti ir giedoti ne tik dieną, bet ir naktį.
 
Tarnaudamas šlovinimo namuose Jeruzalėje išmokau daug praktinių dalykų ir supratau, kad nenutrūkstamo šlovinimo ir maldos tarnavimas techniškai nėra sudėtingas, bet reikia pasišventimo bei užtarimo. Startuoti galime su 10-12 pasišventusių šlovinimo lyderių, iš kurių visi turi įsipareigoti kiekvieną savaitę išskirti tam tikrą laiką bei ateiti ir vesti šlovinimą. Galbūt vienas žmogus gali valandą per savaitę, kitas du kartus po dvi valandas, kitas tris kartus po valandą ar pan. Ne tiek svarbu kiekybė ar profesionalumas, svarbiausia – širdies nuostata ir troškimas matyti Viešpatį Jėzų išaukštintą mūsų tautoje. Aš tikiu, kad kiekvieną dieną iš mūsų širdžių trykštantis šlovinimas kaip malonus kvapas kils prie Dievo Sosto, o Viešpaties angelai valys dvasines erdves mūsų tautoje, ir po truputį mes pradėsime matyti realius pasikeitimus Lietuvoje.

Kelias į žmonių širdis
Mūsų tauta yra labai dainininga, o žmonės dažniausiai dainuoja, kai atsipalaiduoja. Kaip bebūtų gaila, tarp mūsų tautiečių vis dar populiaru yra atsipalaiduoti prie taurelės arba bokalo. Aš trokštu, kad visi lietuviai atrastų Šventosios Dvasios kraną, iš kurio galima gerti Dangiškąjį vyną. Ir dar nemokamai! Nemažai Dievo vaikų kadaise buvo priklausomi nuo alkoholio, bet šiandien, atradę Dangiškąjį vyną, mes tapome laisvi nuo žemiškųjų svaigalų. Ir iš tiesų kaip yra nuostabu būti apsvaigus nuo Šventosios Dvasios! O juk anksčiau, kad pasiektume tokią ar panašią būseną, reikdavo kažkiek išgerti velnio lašų, ir tas trumpalaikis malonumas, dažniausiai pasibaigdavo liūdnokai, jau nekalbant apie pagirias, kurios kai kuriuos iš mūsų kankindavo rytais. O geriant Šventosios Dvasios vyną nėra jokių pagirių!
 
Manau, kad viena iš esminių alkoholizmo problemos šaknų mūsų tautoje yra depresija. Žmonės tiesiog bando pabėgti nuo realybės ir svaiginasi. Mačiau ne vieną žmogų, paliestą šlovinimo giesmių, todėl esu įsitikinęs, kad tai yra pats geriausias antidepresantas, kurį šiandien gydytojų Gydytojas Jėzus nori išrašyti daugeliui mūsų tautiečių. Prisiminkite jaunuolį Dovydą – tuomet kai jis grojo arfa, nuo karaliaus Sauliaus pasitraukdavo piktoji dvasia, o viena iš tokių dvasių ir yra depresija. Kaip būtų nuostabu, jeigu kiekvienuose namuose šiandien skambėtų tyras šlovinimas. Kaip būtų nuostabu, jeigu šiandien tie, kurie yra surišti nematomais velnio pančiais, išgyventų Dievo artumą ir būtų išlaisivnti iš depresijos gniaužtų. Dažnai tokie žmonės nenori bendrauti su kitais, yra užsidarę savo kambarėliuose, o teko sutikti netgti tokių, kurie metų metais neišeina iš savo kambario ir netgi nenori atitraukti užuolaidų. Kaip pasiekti tokius žmones? Aš tikiu, kad per šlovinimo muziką. Ir reikia tiek ne daug – tiesiog nusiųsti nuorodą internete arba padovanoti kompaktinę plokštelę.
 
Svajonės iš dangaus
Rugsėjo mėnesį kelionės į Daniją ir Angliją metu aš šlovinau su broliais ir sesėmis. Garbinimo metu mane apgaubė Šventoji Dvasia ir aš pradėjau išgyventi kažką antgamtinio. Dvasioje nukeliavau į namą ant kalno, kuriame jau visai neužilgo galėsime šlovinti drauge, ir mačiau, jog tai yra kur kas daugiau nei grupelės žmonių giesmės, kylančios prie Dievo Sosto. Tai yra kur kas daugiau nei Dievo buvimas tame kambaryje, tame kvartale, ar visame mieste. Labai stipriai išgyvenau, jog Dievas nori, kad kiekvieną dieną šlovinimo kambaryje vykstantis garbinimas būtų įrašinėjamas atskirais takeliais, o atrinktos šlovinimo giesmės būtų profesionaliai suvestos. Aš tikiu, kad iš to aukštutinio kambario gyriaus giesmės pradės sklisti interneto platybėse bei vienas po kito gims šlovinimo giesmių albumai, kurie bus gaminami dideliais tiražais ir dalinami nemokamai kiekvienam, kuriam šiandien reikia išgyventi Dievo artumą. Taip – jūs teisingai supratote – dideliais tiražais ir nemokamai! Juk Raštas sako „Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.“ (Izaijo 55:1). Biblijoje vynas – tai Šventosios Dvasios simbolis, o pienas – tai naujagimiams duodamas Dievo Žodis. Nereikia komercializuoti Evangelijos, nereikia pardavinėti šlovinimo muzikos, nes palaiminčiau yra duoti negu gauti, ir jeigu gavėjas turį šį apreiškimą – jis pats prisidės prie šios žinios plitimo, ir taip bus palaimintas ir davėjas, ir gavėjas.
 
Šiandien tikėjimo akimis jau matau, kaip šlovinimo giesmės, tarytum galinga upė liejasi iš miesto į miestą, iš rajono į rajoną, iš namų į namus, o Dievo Dvasia per giesmes liečiasi prie žmonių širdžių ir Viešpats Jėzus keičia žmonių gyvenimus. Jeigu ir jūs savo širdimi matote bent kraštelį to, kuo aš dalinuosi, kviečiu prisijungti ir drauge garbinti mūsų Viešpatį Jėzų. Mes laukiame visų trokštančių garbinti dvasioje ir tiesoje, bet tuo pačiu raginame neapleisti savųjų susirinkimų bei turėti asmeninį laiką su Dievu slaptoje, nes tai yra pats svarbiausias dalykas kiekvieno tikinčiojo gyvenime.
 
Bendradarbiavimas
Labai apsidžiaugiau, kad po praeito mano laiško sulaukiau nemažai atsiliepimų ir palaikymo. Prie tarnystės nori prisijungti šlovintojai, maldininkai, garso įrašais besidomintys tikintieji bei įvairūs pagalbininkai. Visa tai man yra patvirtinimas, jog Lietuvoje reikia daugiau šlovinimo, ir žmonės matydami tame prasmę nori vienaip ar kitaip prisidėti.
 
Maloni staigmena įvyko susitikimo su broliu Kristuje, kuris profesionaliai užsiima renginių įgarsinimu. Mes kalbėjome apie ateities planus, norą organizuoti šlovinimo konferencijas, šlovinimo renginius po atviru dangumi ir pan. Be abejonės aš pasidalinau tuo, kuo dabar gyvenu ir svajonėmis iš dangaus, daryti profesionalius įrašus šlovinimo kambaryje. Ir jis visai nesusimąstęs pasiūlė paskolinti savo įrangą tuomet, kai pas jį nebus renginių. Tai yra neįtikėtina, nes jo renginiai pagrinde vyksta savaitgaliais, taigi darbo dienomis mes turėsime galimybę įrašinėti per daugiakanalį skaitmeninį pultą. Jo turimi mikrofonai yra koncertiniai, o įrašų studijose naudojami šiek tiek kitokie mikrofonai, bet aš tikiu, kad laikui atėjus Dievas viskuo pasirūps, todėl kviečiu visus melstis šiuo klausimu, o jeigu kažkam iš jūsų Dievas įdės į širdį prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo – susisiekite su manimi.
 
Noriu pabrėžti vieną dalyką, kurį gavau nuo pat pradžių, kad net ir tuomet kai šlovinimo kambaryje mes darysime įrašus, kiekvienas maldininkas ir šlovintojas turi turėti tokią nuostatą, jog visų pirma mes ateiname ne įrašinėti, bet susitikti su Viešpačiu, pagarbinti Jį, padėkoti Jam už tai ką Jis daro mūsų tarpe. Mes esame Kristaus Nuotaka, todėl mūsų tikslas yra susitikti su Jaunikiu, o įrašai – tai tik mūsų susitikimo akimirkų įamžinimas, ir tai niekada neprilygs tam realiam išgyvenimui, kurį galime patirti pačio susitikimo metu.
 
Skaitydami šį laišką daugelis gali susidaryti įspūdį, jog visi pasiruošimo darbai einasi sklandžiai ir nebuvo jokių suspaudimų ar išbandymų. Iš tiesų būtų keista, jeigu nebūtų jokio pasipriešinimo. Teko išgyventi tikrai nemažą dvasinį spaudimą, bet tuomet, kai maldoje viską nusimečiau ant Jėzaus, išgyvenau Jo ramybę. Aš Jam pasakiau: „Jeigu šitas namas yra iš Tavęs, tegul visi depozitui reikalingi pinigai ateina iki sutarties pasirašymo dienos“. Ir per savaitę laiko visi finansai atėjo. Kai kurių paaukojimus pervedusių žmonių aš net nepažįstu, bet tai nesvarbu, nes jie pažįsta Jėzų, o Jėzus pažista juos, ir būtent šita bendrystė skatina prisidėti prie vieno ar kito Dievo darbo.
 
Per šį mėnesį buvo ir daugiau išbandymų, bet šiandien aš nenoriu susikoncentruoti į problemas, bet noriu visą dėmesį sutelkti į Viešpatį. Esu tikras, kad Tas, kuris mumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos. Žinau, kad Jam daug svarbiau už visus šiuos projektus yra asmeninis laikas su manimi, todėl kiekvieną dieną pasiimu gitarą ir garbinu Jį grodamas ir giedodamas. Aš nežinau kiek šlovintojų prisijungs prie tarnystės Kaune, bet žinau vieną, kad aš asmeniškai kiekvieną dieną esu pasiruošęs bent po valandą giedoti ir garbinti savo Viešpatį ir Gelbėtoją.
 
Maldos poreikiai
Esu be galo dėkingas visiems, kurie meldžiatės ir palaikote šią iniciatyvą. Šiandien norėčiau pasidalinti konkrečiais maldos poreikiais, kad mes matytume aiškią kryptį, ir ta kryptimi drauge galėtume judėti Dvasioje:

• Melskimės, kad Dievas surinktų būtent tuos šlovinimo lyderius, muzikantus, maldininkus bei įvairiausius pagalbininkus, kuriuos yra numatęs šiam tarnavimui;
• Melskime Dievo malonės kaimynų tarpe, ir kad Viešpats darytų Savo darbą jų širdyse;
• Melskimės, kad kiekvieną mėnesį ateitų visi reikalingi finansai namo nuomai bei komunalinėms išlaidoms padengti;
• Melskimės, kad Dievas aprūpintų visa reikiama įranga profesionaliai įrašinėti garbinimo giesmes;
• Melskimės, kad profesionaliai įrašytos giesmės pasiektų kuo daugiau mūsų tautiečių, kad internetas būtų užtvindytas Dievą garbinančia muzika, kad šlovinimas skambėtų pasaulietinėse radijo stotyse bei TV kanaluose, kad atsivertų dangiški finansai dideliais tiražais išleisti šlovinimo kompaktus ir juos nemokamai dalinti tiems, kuriems reikia dvasinės atgaivos.

 
Dėkoju, kad palaikote šią tarnystę savo maldose ir tikiuosi artimiausiu metu garbinti su jumis drauge aukštutiniame kambaryje.
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
Tel. +370 636 85502
 
P.S. Jeigu turite paraginimą finansiškai prisidėti prie šios tarnystės, dalinuosi mūsų rekvizitais:
 
VšĮ „Prabudimo orkestras“
Įmonės kodas: 304559381
A/s LT597300010152570100
AB bankas „Swedbank“
SWIFT kodas: HABALT22
Paskirtis: Parama
 
PayPal: [email protected]

Per pastaruosius metus kelionės tapo mano gyvenimo būdu ir aš neįsivaizduoju savęs nekeliaujančio, todėl su džiaugsmu noriu jums visiems pranešti, jog drauge su sese Kristuje Lina Kralikiene, įsteigėme krikščionišką kelionių agentūrą, kurią pavadinome „Evangelinės pilgrimystės organizacija“.
 
Dar žiemą, būdamas Izraelyje, pastoviai priimdavau mažas draugų grupeles, kuriems aprodydavau Jeruzalę, o su kai kuriais nukeliavome prie Galilėjos ežero, į Golano aukštumas, prie Negyvosios jūros ir į patį piečiausią Izraelio tašką – kurortinį Eilato miestą. Žmonės Facebooke matydami mano nuotraukas iš Pažadėtosios Žemės, pradėjo manęs teirautis kaip ir kur geriau nuvažiuoti, ką verta aplankyti, kur apsistoti ir pan. Taigi, draugų raginamas, nusprendžiau imtis iniciatyvos ir pradėti organizuoti keliones grupėms.
 
Šiandien noriu jus visus pakviesti gruodžio 19-23 dienomis drauge su manimi keliauti į Izraelį. Modeliuodami pirmosios kelionės maršrutą, nusprendėme pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį – taigi, penkių dienų kelionėje aplankysime Getsemanės sodą, evangelinių bažnyčių lankomą Kristaus kapo vietą, Raudų sieną, šlovinimo ir maldos namus Jeruzalėje, dalyvausime mesijinių žydų bendruomenės tarnavime, pasivaikščiosime po Tel Avivo senamiestį, Betliejų bei Jeruzalę, pamatysime Jordano dykumą bei turėsime galimybę visą dieną pailsėti prie Negyvosios jūros. Kelionės kaina tik 420 eurų bei lėktuvo bilietai (apie 170 eurų). Į kainą įeina 4 nakvynės trijų žvaigždučių viešbutyje, tris kartus per dieną maitinimas, įėjimai į muziejus bei kitus mokamus objektus, todėl jūsų papildomos išlaidos bus tik Kalėdinės dovanos draugams bei artimiesiems.
 
Daugiau informacijos apie kelionę rasite tinklapyje www.epo.lt
 
Tikiu, kad prieš pat Kalėdas organizuojama kelionė bus palaiminimu daugeliui, todėl nepraleiskite progos ir keliaukite drauge!
 
><> 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

​Sveiki, palaimintieji,
 
Lietuva yra šlovintojų tauta, ir nors šiandien dar mes nematome tokios sraunios Šventosios Dvasios tėkmės, bet tikime, kad tos dienos jau ne už kalnų.
 
Šie metai man prasidėjo labai ypatingai – nuo sausio 1-osios aš tris savaites praleidau maldoj ieškodamas Viešpaties vedimo ir Jo valios. Tuomet, man būnant prie Galilėjos ežero Dievas pradėjo rodyti namą Kaune, kuriame Jis nori pradėti naujus dalykus. Jis sako: „Aš visa darau nauja“, ir aš tikiu, kad nauji dalykai turi prasidėti nuo šlovinimo ir maldos. Iš tiesų galima daryti daug dalykų dėl Dievo, bet prasilenkti su Juo, todėl kiekvieną dieną pulsuojanti šlovinimo ir maldos ugnis bei Dievo Žodžio studijos – tai tarytum kuras iš Dangaus, kuris užveda mumyse dvasinius variklius ir mes galime važiuoti ta kryptimi, kuria mus veda Viešpats. Nuo pat pradžių mačiau, kad tame name verda dangiškas gyvenimas, ir kiekvieną rytą bei vakarą vyksta šlovinimo ir maldos susirinkimai. Tai naujas pagreitis judant į 24 valandų per parą ir 7 dienų per savaitę šlovinimo tarnavimą Lietuvoje.
 
Būnant prie Galilėjos ežero į mane pradėjo tekėti stiprus informacijos srautas – tai buvo krikščioniškos įstaigos (o gal net ir kelių įstaigų) veiklos strategija, ir kol aš nepradėjau rašyti – tol mane atakavo tos mintys. Iš pradžių bandžiau jas nuvyti, bet po to net keli žmonės man patvirtino, jog tokiu būdu gali kalbėti Dievas. Tuomet surašiau visas veiklas, kurios galėtų vykti svajonių name, o tą vietą drauge su Jonu pavadinome „Revival Hub“. Turbūt geriausias šio žodžių junginio vertimas į lietųvių kalbą būtų „Prabudimo veiklos centras“ – vieta jungianti įvairias krikščioniškas iniciatyvas.
 
Namas ant kalno
Toliau man meldžiantis šia kryptimi, aš supratau, kad tas namas yra ant kalno, ir kad per langą galima matyti Kauno mikrorajonus ir maldoje užtarti ten gyvenančius žmones. Nuo pat pradžių turėjau supratimą, kad nenutrūkstamo šlovinimo iš karto pradėti neišeis, o Šventoji Dvasia kuždėjo žodžius mano širdy: „Būk ištikimas mažame ir Aš tau patikėsiu didesnių dalykų“, todėl tikiu, kad viskas prasidės nuo 3-5 valandų šlovinimo kiekvieną dieną, o Dievas toliau ves, mokys ir augins. Ši tarnystė judės iš šlovės į šlovę, iš pergalės į pergalę, ir iš tikėjimo į tikėjimą tiek dvasine, tiek ir fizine prasme, nes tarnavimui augant kažkada reikės išsikelti į didesnes patalpas, bet pradžia bet kokiu atveju bus maža, išoriškai nelabai pastebima ir galbūt daugelio žmonių nesuprasta.
 
Aš nežinojau kada visa tai prasidės, bet supratau, kad turiu daryti namų darbus – tiesiog internete ieškoti namo ir budėti šiuo klausimu maldoje. Visai neseniai vienoje iš nekilnojamo turto svetainių radau labai patrauklų namą su gražiomis medinėmis lubomis. Man tai atrodė tobulas variantas, nes medis labai tinka akustikai, o ir kaina buvo visai įkandama. Šį penktadienį su grupele entuziastų, kurie irgi trokšta Lietuvoje matyti šlovinimo namus, nuvažiavome apžiūrėti to namo. Prieš važiuojant pasimeldžiau paprasta malda, kad Dievas paliudytų dvasioje, ar tai yra iš Jo, ar ne. Nors namas tiek išoriškai, tiek viduje atrodė labai gražiai, bet tik peržengus durų slenkstį buvo aiškus atsakymas: NE. Apžiūrėję visas patalpas, išėjome į lauką ir visi trys pasidalinome tuo ką išgyvenome – šita vieta ne mums skirta. Tuomet prisiminiau, kad skelbimuose buvau radęs dar vieną namą Žaliakalnyje, ir paskambinę šeimininkams iš karto nuvažiavome apžiūrėti.
 
Atvažiavus į jaukią nuosavų namų gatvę mus pasitiko labai malonus garbaus amžiaus vyriškis. Namas, kurį jis vedė mus parodyti priklauso jo emigravusiam sūnui ir ankūkei, o šalimais jis pats gyvena su žmona. Kuomet mes praėjome pro jam priklausančius ūkinius pastatus, atsivėrė neįtikėtinai gražus miesto vaizdas. Mes stovėjome šalia namo ant kalno, o mano širdis džiūgaute džiūgavo matydama Vilijampolės ir Šilainių panoramą.
 
Obuoliai
Vaikštant po namą bei šalia esantį sodą Šventoji Dvasia mums visiems liudijo ir pradėjo lietis apreiškimai. Šalia namo yra 10 arų žemės sklypas, kuriame auga obelys. Šeimininkas pasakė, kad jeigu tapsime jo nuomininkais gausime ir visą sklypą bei turėsime jį prižiūrėti, o nuėjus į rūsį parodė vieną patalpą, kur sakė, kad jeigu norėsime galėsime pasidaryti vyno sandėlį. Aš mandagiai atsakiau, kad mes negeriame, bet vėliau supratau, kad tai buvo pranašiški žodžiai nuskambėję to malonaus vyriškio lūpomis.
 
Mums apžiūrėjus visas patalpas Rasa pasidalino savo išgyvenimais. Dieną prieš mums atvykstant į namą ant kalno, jai paskambino seniai matyta sesė ir papasakojo savo sapną. Ji sakė, kad sapnavo, jog jos drauge su Rasa kažkokiam sode rinko obuolius. Dalis tų obolių buvo apgedę, o Rasa ją mokė kaip reikia obuolius apvalyti.
 
Mums visiems išsiskirsčius man paskambino Rasa ir pasakojo, kad važiuojant automobiliu namo, jai į širdį kalbėjo Viešpats ir sakė, jog mūsų giesmės – kaip obuoliai, kurie dažnai yra sumetami į krūvą ir pradeda pūti, todėl juos reikia surinkti, apvalyti ir pagaminti Šventosios Dvasios vyną, kurį sudėti į saugyklą tam, kad galėtume vaišinti kitus. Mūsų tautiečiai labai mėgsta dainuoti, bet tai dažniausiai daro apsvaigę nuo alkoholio. Bet juk dangiškas vynas yra daug gardesnis – jis suteikia daug daugiau linksmybės, o ir jokių pagirių nuo jo nėra. Ar galime mes šiandien drauge stipriau atsukti dangiškojo vyno kranelį, kad lietuviai pradėtų rinktis ne laikinus, bet amžinus dalykus?
 
Grįžusi namo Rasa atsiuntė man prieš dvi dienas nutapyto paveikslo nuotrauką. Tai buvo žydinti obelis. Taigi, iš pradžių Viešpats davė žydinčio medžio paveikslą, kitą dieną seniai matytai sesei Kristuje sapną apie obuolius, o trečią dieną mes atvykstame į obelų apsuptą namą ant kalno ir suprantame, kad tai yra Dievo skirta vieta ateinančiam sezonui.

Aukštutinis kambarys
Iki spalio pirmos dienos name ant kalno gyvena praktiką atliekantys studentai iš užsienio, ir mūsų apsilankymo metu jie visi buvo namie, todėl neišėjo padaryti detalesnių nuotraukų. Ačiū Dievui bent jau trumpam pavyko apžiūrėti visas patalpas. Jos nebuvo išoriškai tokios gražios kaip pirmąjame name, bet dvasioje mes visi jautėme džiaugsmą ir ramybę. Aukštutinis kambarys, kuriame jau šiemet pradėsime kasdien šlovinti Jėzų yra 32 kvadratinių metrų ir jame yra du nedideli langai per kuriuos atsiveria nuostabi Kauno panorama. Šeimininkas sakė, kad ypač gražu yra naktį, kuomet Vilijampolėje užsidega visos šviesos. Tai tikrai tobula vieta šlovinimui ir maldai, nes namo sienos yra storos, o artimiausi kaimynai pakankamai toli.
 
Kiti kambariai ir patalpos
Kadangi namas yra ant kalno – tai iš vienos pusės jis atrodo, jog yra dviejų aukštų, o iš kitos pusės – trijų aukštų. Pats apatinis aukštas – tai rūsys, kuriame yra katilinė bei patalpos tinkamos sandėliavimui. Pirmame aukšte – 23 kv.m. kambarys ir 9 kv.m. virtuvė, antrąjame aukšte – 10 kv.m. kambarys bei 32 kv.m. kambarys, kuris bus skirtas šlovinimo susirinkimams. Dar tiksliai nežinome kas bus kituose kambariuose, bet greičiausiai abu kambariai dienomis bus skirti darbui, o naktį miegui. Viename iš tų kambarių gyvensiu aš, o kitame dar vienas, o galbūt du tarnautojai. Visi name gyvenantys tarnautojai pagal galimybes prisidės prie patalpų išlaikymo.
 
Partnerystė
Įsikėlimas į namą ant kalno – tai tikėjimo žingsnis, nes reikia investuoti laiką ir pinigus į dalykus, kurių neapčiuopsi rankomis, bet jeigu tiki – gali apčiuopti širdimi. Dar nepaskelbus informacijos viešai, jau atsiliepė 4 žmonės, kurie trokšta Lietuvoje matyti nenutrūkstantį garbinimą ir yra pasiruošę tarnauti. Jie įsipareigojo kiekvieną mėnesį remti šią iniciatyvą ir prisidėti prie namo nuomos ir išlaikymo, o jų skiriamas indėlis sudaro 330 eurų per mėnesį. Namo nuoma yra 450 eurų, o šalčiausią žiemos mėnesį komunalinės paslaugos gali siekti ir 200 eurų, taigi šiuo metu mes turime surinkę maždaug pusę reikiamos sumos nuomai ir komunalinėms paslaugoms. Kitos savaitės viduryje turime pasirašyti sutartį ir sumokėti 2 mėnesių depozitą, o tai yra 900 eurų. Šiuo metu turime tik 25% sumos pirmąjai įmokai.
 
Finansai, kuriuos mes visi gauname iš Viešpaties gali būti skirstomi į dvi kategorijas – duona ir sėkla. Duonos negalima sėti, nes iš jos niekas neišdygs, o sėklos negalima valgyti, nes tai investicija, kad mes ateityje vėl galėtume pjauti derlių. Labai prašome melstis dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo ir paklausti Dievo: „Tėve, kokia mano dalis yra šioje tarnystėje? Ar tai yra dirva į kurią Tu nori, kad pasėčiau? Kokiu būdu prie šios tarnystės prisidėt galėčiau?“
 
O pagalbos reikia visokios – ypatingai pirmąjį mėnesį pertvarkyti patalpas ir paruošti jas tarnystei, taipogi daugiau rankų reikia tvarkantis sode – rinkti obuolius, spausti sultis bei virti uogienes. Šiomis gėrybėmis dalinsimės su pagalbininkais ir tais, kurie šiandien stokoja. Jeigu turite nenaudojamų muzikos instrumentų arba įgarsinimo įrangos, tikiu, kad tai gali pasitarnauti Dievo šlovei.
 
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų maldas. Šiandien mums reikia ištikimų užtarėjų ir pasišventusių sėjėjų, kurie galėtų įsipareigoti metus laiko kiekvieną mėnesį aukoti tam tikrą pinigų sumą šiai tarnystei. Jeigu jaučiate, kad Dievas jus ragina prisidėti prie šios iniciatyvos, tiesiog susisiekite su manimi ir parašykite kokia suma kiekvieną mėnesį galėtumėte remti. Ir visai nesvarbu ar tai didelė suma ar ne, Dievas mato jūsų širdį ir jeigu Jis ragina jus prisidėti, tai padarykite pagal savo galimybes. Iš anksto dėkojame už partnerystę šioje tarnystėje.
 
Jeigu jūs šiandien negalite įsipareigoti visus metus būti šios tarnystės parneriu - rėmėju, bet jaučiate, kad norėtumėte kažkokia suma prisidėti – mes tai labai vertiname, nes kaip ir minėjau mums reikia surinkti 900 eurų depozitą, o kol kas turime tik 230 eurų.
 
Tikiu, kad namas ant kalno yra pradžia kažko naujo Lietuvoje, ir džiaugiuosi turėdamas malonę prisidėti prie šio Dievo darbo visa savo širdimi. Nuošidžiai dėkoju už jūsų maldas ir visokeriopą paramą. Tikiu, kad atėjo laikas, kuomet Dievas atsato sugriautą Dovydo palapinę mūsų tautoje, ir Jis tai daro per mus, nes mes esame Jo rankos ir Jo kojos šioje žemėje, todėl būkime bendrystėje su Juo ir vienas su kitu, gyvenkime paprastume ir dalinkimės Kristaus meile vieni su kitais, nes būtent tai labiausiai pašlovina mūsų Viešpatį Jėzų.
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
 
Paramą galite pervesti:
VšĮ „Prabudimo orkestras“
Įmonės kodas: 304559381
A/s LT597300010152570100
AB bankas „Swedbank“,
Banko kodas: BIC - HABALT22
Mokėjimo paskirtis: Parama patalpų nuomai
PayPal: [email protected]

Turbūt nedaugelis šios planetos gyventojų žino kur yra Lietuva. Net ir civilizuotose šalyse ne kiekvienas sutiktas žmogus gali atsakyti, kad Lietuva – tai Europos Sąjungos valstybė. Mano kelionių po pasaulį metu, buvo netgi tokių žmonių, kurie manė, jog mes vis dar esame okupuoti Rusijos. Labai keista, kad būtent tokią nuomonę išgirdau iš Izraelyje gyvenančios žydės, kurios seneliai iš Lietuvos emigravo į JAV. Juk apie Sovietų Sąjungos žlugimą kalbėjo visa Vakarų žiniasklaida ir būtent Lietuva buvo pirmoji buvusios SSRS respublika, kuri 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė nepriklausomybę ir nuo šio pergalingo pareiškimo pradėjo byrėti visa Sovietų Imperija.

Sovietų režimas buvo atskyręs žmones gyvenančius Raudonojoje Imperijoje nuo viso pasaulio, Biblija buvo uždrausta knyga, o mokyklose ir universitetuose buvo dėstomos ateizmo disciplinos. Kalbėti apie Dievą buvo draudžiama, o tie, kurie nepakluso tuometiniams įstatymams buvo tremiami į Sibirą.
 
Tuo metu Gyvojo Dievo Bažnyčia visame pasaulyje meldėsi, kad griūtų diktatoriškas SSRS režimas ir būtų atvertos durys Evangelijos skelbimui. Ir šios maldos buvo išgirstos, nes 1989 lapkričio 9 dieną griuvo Berlyno siena, kuri skyrė Vakarų pasaulį nuo Rytuose esančios Raudonosios Imperijos. Šis įvykis sudrebino visą Žemės planetą, bet tais pačiais metais, maždaug 11 savaičių iki Geležinės uždangos griuvimo, kažkas fenomenalaus įvyko trijose Baltijos valstybėse.

Jubiliejaus metai
1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė gyva 600 km ilgio grandinė, kurioje apie du milijonus žmonių išreiškė vieningą troškimą siekti laisvės. Nuo Vilniaus iki Talino nusidriekęs Baltijos kelias buvo labai stiprus dvasinis veiksmas, atrišęs Sovietų okupacijos pančius, kurie beveik penkis dešimtmečius buvo sukaustę Baltijos šalių laisvę.

Dainuojanti revoliucija
Senąjame Testamente mes dažnai matome su logika prasilenkiančias istorijas, kuomet Dievas pasakydavo izraelitams, kad priekyje kariuomenės eitų giesmininkai. Nors tai prasilenkia su žmogiška logika, bet Dievo logika yra aukštesnė už žmogiškąją. Kiekvieną kartą izraelitų paklusnumas Dievui tokiose nelogiškose situacijose buvo lydimas pergale, ir akivaizdu, kad tą pergalę jie iškovojo ne savo jėgomis, o tai buvo Viešpaties pergalė.
 
9 dešimtmečio pradžioje per Baltijos šalis nuvilinijusi dainuojanti revoliucija, taipogi nelogiškas reiškinys. Argi sveiko proto beginkliai žmonės gali taip drąsiai stovėti prieš tankus ir tiesiog dainuoti? Gali! Aš esu įsitikinęs, kad tuo metu Dievas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo išliejęs vienybės dvasią, o laisvės siekiančios tautos išgyveno ypatingai didelį dvasinį alkį, todėl daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį Jėzų. Drauge su sugriuvusiomis Sovietų Sąjungos sienomis, atsivėrė galimybės misijonieriams iš Vakarų, ir į šį regioną ėmė plūsti Dievo žmonės.

Viena dainingiausių tautų pasaulyje
Kažkur girdėjau, kad Lietuva patenka į dainingiausių pasaulio tautų penketuką. Ir visai tuo neabejoju, nes mūsų tautiečiai mėgsta dainuoti – deja, dažnai neblaiviame stovyje traukia įvairiausias užstalės dainas. Bet šios dainos negali pakeisti tautos dvasinės būsenos, galbūt atvirkščiai – tos dainos mus gali nuvesti arčiau prie tų karčių šaknų, kurios yra taip giliai įsišaknyjusios į lietuvių sąmones. Aš suprantu, kad žmonės negali dainuoti neatsipalaidavę, o velnio lašai padeda pamiršti realybę ir neblaivūs piliečiai kartais taip „prisidainuoja“, jog ryte neatsimena kaip grįžo namo ir iš kur ant skruosto atsirado mėlynės. Kodėl taip nutiko, kad Lietuva šitaip prasigėrė, jog atsidūrė daugiausiai alkoholio suvartajančių valstybių statistikos viršūnėje? Kaip galima būtų pakeisti kranelį iš kurio geria tauta? Juk dangiškas vynas yra daug gardesnis už žemiškąjį, ir nuo Šventosios Dvasios apsvaigę žmonės nepridaro tokių nesamonių, kaip pasaulyje pagarsėję girtuokliai iš Rytų Europos. O privalumas labai didelis – nuo dangiškojo vyno nebūna pagirių ir jis yra duodamas nemokamai. Juk ir pranašas sako:

„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.“ (Izaijo 55:1)
 
Aš manau, kad post sovietinio mentaliteto žmonėms tai tikrai turėtų būti aktualu – juk ten kur dalina kažką nemokamai, visada galima atrasti ir mūsų tautiečių! Bet kažkodėl ant Evangelijos žinios šiandien užkimba tiek mažai žuvies? Ar kažkas yra negerai su žuvimi? O gal problemų turi žvejai? Jėzus pasakė, kad jeigu mes seksime paskui Jį, tuomet Jis pats padarys mus žmonių žvejais (žr. Mato 4:19). Ar mes iš tiesų sekame Jį? Ar neužbėgame Viešpačiui už akių? Ar ieškome Jo Karalystės? O gal bandome statyti savo?...
 
Meilės stygius
Prieš kelis metus prie didelio prekybos centro sostinėje buvo pastatyta evangelizacinė palapinė ir atvažiavusi tarptautinė komanda drauge su penkiomis vietinėmis bažnyčiomis ištisą savaitę kvietė žmones išgirsti Gerąją Naujieną. Bet kažkodėl minios neplūdo... Nors Dievo jėga buvo išgydžiusį ne vieną ir buvo žmonių, kurie pašventė savo gyvenimus Viešpačiui Jėzui, bet ten, kur kiekvieną dieną praeina dešimtys tūkstančių žmonių, susirinkdavo vos keli šimtai, ir tie patys – krikščionys. Kodėl?

Paskutiniąją šventės dieną tarnautojai iš užsienio pakvietė bažnyčių lyderius ant scenos ir paskelbė, kad Lietuvai dovanoja palapinę Evangelijos skelbimui. Deja didelio džiaugsmo bendruomenių vadovų veiduose nebuvo. Gal todėl, kad palapinė nebuvo padovanota kažkokiai konkrečiai bažnyčiai, o galbūt, kad tiek daug susiskaldymų yra tarp Dievo vaikų. Juk ne paslaptis, kad šiandien daug Dievo ieškančių žmonių yra apkeliavę beveik visas savo miesto bažnyčias, o iškilus mažesniam ar didesniam konfliktui, dauguma iš jų nesistengia išspręsti tos problemos, bet pasirenka patį lengviausią būdą ir tiesiog pabėga į kitą ganyklą. Matydamas tokį susiskaldymą velnias ploja katutėmis, o meilė tarp tikinčiųjų vėsta. Juk Jėzus pasakė, kad iš mūsų meilės vienas kitam, pasaulis pažins, kad esame Jo mokiniai (žr. Jono 13:34-35). Meilė yra tarytum magnetas, kuris traukia žmones ir aš manau, kad būtent meilės stygius buvo lemiamas faktorius, kodėl tiek daug praeinančių pro šalį žmonių neužsuko į evangelizacinę palapinę.
 
Naujasis Baltijos kelias
O kaip mums šiandien reikia kažko tokio kaip Baltijos kelias. Juk tuo metu du milijonai žmonių, iš kurių vos vienas kitas turėjo Jėzų savo širdyje, stovėjo 600 km meilės grandinėje. Man tuomet buvo 10 metų ir aš pamenu kai mes su tėvais nuvažiavome šiek tiek už Vilniaus ir atsistoję gyvoje grandinėje kažką dainavome. Ranka į ranką, širdis į širdį, ir taip nuo Vilniaus iki Rygos, nuo Rygos iki Talino. Kaip tai brangu, bet visa tai jau praeityje...
 
Man būnant Jeruzalėje, vienas geras bičiulis iš Latvijos pasakė, kad šiandien mums reikia naujo Baltijos kelio – šlovinimo ir maldos namų Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose Viešpats Jėzus būtų garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o žmonės būtų susijungę ne fiziškai (ranką į ranką), bet dvasiškai. Mums nereikia bandyti atsukti istorijos atgal, ir surinkti tokios didelės gyvos grandinės. Šiandien mums reikia pasišventusių žmonių, kurie trokšta garbinti gyvąjį Dievą dvasioje ir tiesoje, žmonių, kurie ne tik valdo muzikos instrumentus, bet ir suvokia šlovinimo prasmę. Šiandien Tėvas ieško tokių žmonių, kurie galėtų skirti bent po kelias valandas per savaitę ir drauge su kitais tikinčiaisiais tyra širdimi garbinti. Teologiniai skirtumai niekada neprives prie vienybės, bet garbinimas apjungia širdis. Būtent garbinimas ir yra Dovydo raktas, kuris atrakina prabudimą ir šiandien Dievas trokšta atstatyti sugriuvusią Dovydo palapinę pačiame Europos centre įsikūrusioje mažoje valstybėje – Lietuvoje.
 
„Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu, kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis“. (Apd 15:16-17)
 
Būdamas Jeruzalėje turėjau malonės artimiau pabendrauti su šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ įkurėjais Riku ir Patti Ridings. Su jais pasidalinau šiek tiek apie Lietuvos dvasinę tapatybę, ir tuomet kai padovanojau mažą magnetą su Lietuvos žemėlapiu, Patti žvelgdama į jį pasakė, kad jai Lietuvos kontūrai primena raktą, ir kad šis raktas, per šlovinimą gali atrakinti prabudimą Europoje. Ir aš tikiu, kad tai yra tiesa. Juk Lietuvoje tiek daug talentingų šlovintojų, kurie yra sukūrę dešimtis, o kai kurie netgi šimtą ar daugiau giesmių. Ir tos giesmės turi skambėti dieną ir naktį, kaip malonus kvapas Viešpačiui. Tos giesmės turi atverti dangų ir leisti laisvai tekėti Šventąjai Dvasiai šiame regione. Tegul išsipildo trijų Baltijos šalių giedamos dainos žodžiai: „Bunda vėl Baltija“, tegul pabunda Bažnyčia šiame regione, tegul būna tikintieji sklidini Dievo meilės, o tuomet galėsime pranašauti, giedodami tos pačios dainos melodiją, tik šiek tiek pakeitę žodžius: „Atgimista jau Baltija“. Tuomet mums nereikės sukti galvos kaip pritraukti žmones į vienokią ar kitokią palapinę, nes pati meilė kaip magnetas trauks žmones į išgelbėjimą, nes meilė tai pats geriausias „masalas“, kurį gali naudoti žmonių žvejai.
 
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. (1 Kor 13:4-8).

Šiandien kviečiame jus melstis už Lietuvą:

1. Melskimės, kad meilė ir vienybė augtų tikinčiųjų tarpe (Jono 17:20-23);
2. Melskimės, kad Viešpats keltų šlovintojų armiją ir kad Lietuvos miestuose būtų įkurti šlovinimo ir maldos namai, kur Jėzus Kristus yra garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę (Apd 15:15-17);
3. Melskimės, kad Dievo žodis klęstėtų ir mokinių skaičius Lietuvoje smarkiai augtų (Apd 6:7).

​​

​Sveik, palaimintieji,
 
Džiaugiuosi vėl galėdamas su jumis pasidalinti tuo ką Dievas daro mano gyvenime. Iš tiesų Viešpats yra toks nuostabus, o kiekviena diena su Juo yra ypatinga ir išskirtinė.
 
Radijo tarnystės apžvalga
Jau greitai bus trys metai, kai radijo laida „Iš mirties į gyvenimą“ yra transliuojama krikščioniškos radijo stoties XFM eteryje. Tarnaudamas radijuje aš nematau tų žmonių, kurie klauso, negaliu išvysti jų veido reakcijų ir sužinoti ką jie jaučia, todėl be galo branginu atsiliepimus elektroniniu paštu, Facebook paskyroje, o dar nuostabiau yra susitikti klausytojus ir išgirsti jų atsiliepimus gyvai. Taip ir įvyko šią savaitę, kuomet buvau Klaipėdoje – man lankantis Veiklių Žmonių Bendrijos susirinkime prie manęs priėjo vaikinas ir padėkojo už radijo laidas. Pasirodo, kad į VŽB jį atvedė būtent mano kuriamos laidos, o šioje bendrijoje jis atrado gyvą tikėjimą Viešpačiu Jėzumi. Kitą dieną teko malonės susitikti seserį Kristuje, kuri Viešpatį pažino Panevėžio moterų kalėjime, ir ten būdama nuolatos klausėsi mano transliuojamų laidų. Iš tiesų aš iki galo net neįsivaizduoju kokią įtaką daro radijo bangomis transliuojamos laidos bei jų įrašų archyvas, kurį žmonės gali rasti internete. Todėl nuoširdžiai dėkoju už jūsų maldas ir palaikymą. Būkime susitarime ir dėkokime Dievui už tai, kad Jis suteikia malonę Jo numatytiems žmonėms išgirsti tas radijo laidas, kurios gali pakeisti jų gyvenimus.
 
Šį mėnesį transliuotos radijo laidos
Pirmojoje rugpjūčio mėnesį transliuotoje radijo laidoje „Iš mirties į gyvenimą“ klausytojai galėjo išgirsti buvusio rastamano ir narkotikų prekeivio Justo Dromanto gyvenimo istoriją, ir sužinoti kaip tai įvyko, kad jis paliko savo nešvarų gyvenimo būdą ir tapo pastoriumi. Šią laidą įrašiau vienos iš savo kelionių į Angliją metu.
 
Kitos dvi rugpjūčio mėnesį ištransliuotos laidos – tai gyvenimo istorijos, kurias įrašiau būdamas Jeruzalėje. Viena iš jų – tai vidinio išgydymo istorija, kuria dalinasi IHOP universiteto absolventas, misionierių sūnus Matthew, kita – Jeruzalėje esančių šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ įkūrėjo Rick Ridings pasakojimas apie tai ką Dievas daro tuomet, kai Jėzus Kristus yra šlovinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Šioje laidoje klausytojai dar galėjo išgirsti labai įdomų nutikimą Riko vaikystėje, kuomet Dievas jam ir į JAV emigravusiai lietuvei patvirtino Šventosios Dvasios dovanų realumą. Susidomėjote? Tuomet kviečiu pasiklausyti šių radijo laidų įrašus.

​Kelionės į Daniją, Angliją ir Norvergiją
Rugpjūčio mėnesis pas mane gausus kelionėmis po Lietuvą, na o rudenį vėl prasidės mano kelionių maratonas į užsienį.
 
Rugsėjo 1-5 dienomis vykstu į Daniją. Kopenhagoje susitiksiu su draugu iš studijų laikų, vėliau keliausiu į Vilborgą, kur turėsiu malonės susitikti su broliu Kristuje Aivaru, kuris kadaise beklausydamas mano radijo laidas bei VŽB liudijimus įtikėjo Viešpatį Jėzų ir buvo išlaisvintas iš gausybės priklausomybių. Na o paskutinioji mano viešnagės Danijoje dalis – tai Jesus Hotel Aalborg mieste, kuriame yra judėjimo The Last Reformation būstinė. Tie, kurie internete esate matę šiuo pavadinimu filmą, susitiksite, jog tai yra vieta, kurioje galima pasisemti tikėjimo, išgirsti daug įdomių gyvenimo istorijų ir įrašyti padrąsinančių radijo laidų, kurios pašlovins mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Būtent tokiu tikslu ten ir važiuoju, todėl iš anksto dėkoju už visokeriopą jūsų palaikymą.
 
Iš Aalborgo skrisiu į Londoną, kuriame būsiu nuo rugsėjo 5 iki 12 dienos. Šis miestas man yra ypatingas, nes jame aš atgimiau į Dievo Karalystę ir turiu nemažai brangių draugų. Šios viešnagės Londone metu vesiu šlovinimo vakarą Lietuvių Krikščionių Bažnyčioje bei susitiksiu daugybę nuostabių Dievo vaikų. Tikiu, kad kelionės metu Dievas suteiks malonės įrašyti bent keletą įdomių radijo laidų, kurios padrąsins ir įkvėps klausytojus.
 
Iš Londono grįžęs į Lietuvą čia praleisiu keletą dienų ir rugsėjo 15-17 dienomis vyksiu į Norvegijos miestą Stavangerį. Esu pakviestas į krikščionišką konferenciją ir tikiu, kad mano dalyvavimas ten, yra svarbus Viešpačiui.
 
Krikščioniškos muzikos įrašai ir leidyba
2016 metų pradžioje aš paklausiau Gabrielės Gvazdikaitės, ar ji sutiktų įdainuoti pritariantį balsą mano giesmėje. Ji sutiko ir paklausė galbūt galėtų ir ji įsirašyti keletą savo kūrybos giesmių. Tuomet aš ją paraginau įrašyti visą albumą bei padėjau įgyveninti šią svajonę. Dievo žmonių dėka buvo surinkta 2375 eurų aukų, ir maždaug per pusantrų metų Gabrielės Gvazdikaitės albumas išvydo dienos šviesą. Tai pirmasis mano inicijuotas toks projektas ir žinau, kad buvo padaryta nemažai klaidų, bet geriau judėti į priekį tokių būdu, negu sėdėti ir mąstyti apie tobulą projektą, bet nieko nedaryti. Man patiko neseniai girdėta mintis „Perfekcionizmas yra progreso priešas“. Taigi, aš renkuosi progresą ir noriu judėti pirmyn.
 
Kitas šiuo metu vystomas muzikinis projektas – tai mano kūrybos singlas. Šiuo metu įrašų studijoje dirbame prie vienos mano kūrybos giesmės, kurią planuoju įrašyti net keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir hebrajų. Originaliai tą giesmę sukūriau anglų kalba, po to išsiverčiau į lietuvių, turiu dalį vertimo į rusų kalbą, o tuomet kai jau turėsiu galutinį įrašą anglų kalba – nusiųsiu vienam savo bičiuliui mesijiniam žydui, kad jis išverstų giesmę į hebrajų kalbą. Esu labai dėkingas muzikantams Arūnui Baužiui (bosinė gitara), Kęstučiui Didvaliui (mušamieji), Sevai Mazniov (gitaros), Justui Juozelėnui (klavišniai) bei garso režisieriui Algirdui Veževičiui už bendradarbiavimą šios giesmės įrašuose. Jeigu turėtumėte paraginimą prisidėti prie šio singlo įrašų finansiškai – tuomet galite pervesti paaukojimą į VšĮ „Prabudimo orkestras“, nes būtent šios, mūsų įsteigtos organizacijos misija užsiimti krikščioniškos muzikos vadyba bei įrašų leidyba, seminarų, stovyklų bei šlovinimo konferencijų organizavimu ir kitais projektais, kurių tikslas išaukštinti Jėzų Kristų.
 
Paramą galite pervesti:
VšĮ „Prabudimo orkestras“
Įmonės kodas: 304559381
A/s LT597300010152570100
AB bankas „Swedbank“,
Banko kodas: BIC - HABALT22
Mokėjimo paskirtis: Parama muzikos įrašų leidybai
PayPal: [email protected]
 
Šlovinimo seminaras
Aš matau, kad Lietuvoje yra nugęsintas garbinimas ir tik nedaugelyje bažnyčių gyriaus giesmės gali tekėti laisvai, o šlovinimo metu yra palikta vietos spontaniškumui bei pranašystėms. Lietuva yra labai daininga tauta, todėl aš tikiu, kad pats Dievas nori mūsų tautoje uždegti žmones šlovinti taip, kad mūsų neribotų jokie žmogiški rėmai. Būtent tai mes patyrėme šlovinimo stovykloje „Proveržis“, ir tuo norisi dalintis su visais. Su džiaugsmu noriu pranešti, kad rugsėjo 30 dieną įvyks pirmasis šlovinimo seminaras „Proveržis Vilniuje“, kurį drauge su bendraminčiais organizuosiu Kristaus Paliepimo bažnyčioje (plačiau apie tai pasidalinsiu kitame savo laiške). Tiesiog noriu pabrėžti, kad šlovinimas atveria dangų ir leidžia Viešpačiui Jėzui judėti mūsų tarpe, todėl būkime jautrūs Šventajai Dvasiai ir negęsinkime to, ką uždega pats Dievas.
 
Dėkoju už tai, kad jūs esate, kad prisimenate mane savo maldose ir ypatingai dėkoju tiems, kurie palaikote mano tarnystę finansiškai. Aš tai labai vertinu ir dėkoju Dievui už jus.
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

Sveiki, palaimintieji,
 
Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie meldėtės už šlovinimo stovyklą „Proveržis“, nes esu šventai įsitikinęs, jog jūsų maldų dėka ši stovykla buvo tokia išskirtinė.
 
Aš tikiu, kad ypatingi prisiminimai, visiems 30 stovyklos dalyvių išliks atmintyje visą gyvenimą. Asmeniškai galiu pasakyti, kad „Proveržis“ pranoko visus mano lūkesčius, o Dievo buvimas buvo toks stiprus, jog nesinorėjo, kad tai baigtųsi. Net ir grįžus namo dar porą dienų jaučiau tą antgamtinį Dievo Dvasios artumą, kuris tarytum nematomas rūbas buvo apgaubęs mane nuo galvos iki kojų.
 
Dievas yra Dievas ir Jis žino geriau už mus ko mums reikia. Net ir surinkdamas tokius skirtingus žmones iš 7 Lietuvos miestų, ir daugiau kaip dešimties bendruomenių, Viešpats turėjo planą tiek visai stovyklai, tiek kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Aš džiaugiuosi, kad stovykloje nebuvo jokios kontrolės, o Dievo meilė su kiekviena akimirka augo. Galbūt todėl mes taip laisvai galėjome judėti Šventosios Dvasios vedime. Daugelis iš mūsų buvome išsiilgę tokio garbinimo, kuomet niekas nespaudžia stabdžių, o mes visi drauge galime judėti Šventosios Dvasios greitkeliu, savo širdyse šlovindami Karalių Karalių ir Viešpačių Viešpatį.
 
Nuo pat stovyklos pradžios programa pradėjo šlubuoti, bet mūsų širdyse buvo užtikrintumas, kad viskas yra gerai. Galbūt dėl to, kad išankstinė nuostata buvo nepririšti savo širdžių prie programos, bet tvirtai pririšti savo širdis prie Viešpaties. Ir jeigu programoje buvo numatyta valanda šlovinimo, o po to seminaras, bet Dievo Dvasia vedė šlovinti pusantros valandos, mes palikę programą judėjome pirmyn ten kur vedė Viešpats ir tai buvo tarytum bridimas giliau į vandenį. Kažkas panašaus kaip yra rašoma pranašo Ezekielio knygos 47 skyriuje. Netgi vienas brolis, kuris atvažiavo šiek tiek vėliau ir prisijungė prie mūsų kai jau buvo prasidėjęs šlovinimas, liudijo jog išgyveno kažką panašaus tarsi įbristų į baseiną. Ir aš galiu pasakyti, jog buvo nuostabu plaukioti Šventosios Dvasios vandenyse, būti atgaivintiems ir sustiprintiems pačio Viešpaties, kuris mus visus surinko į nuostabų gamtos kampelį tam, kad apreikštų Save asmeniškai.

​Aš suprantu, kad neįmanoma perteikti visos stovyklos nuotaikos, bet šiandien norėčiau su jumis pasidalinti keliais vaizdo įrašais, kuriuos sumontavo Debora Gvazdikaitė.

​Paskaitos
Iš tiesų stovykla buvo labai spontaniška, bet kaip ir planavome palietėme tam tikras, stovyklos dalyviams svarbias temas. Aš dalinausi įžvalgomis apie Lietuvos dvasinę tapatybę, krikščioniškos muzikos vadybą ir leidybą bei nenutrūkstamą garbinimą. Justas dalinosi Bethel mokykloje įgyta patirtimi bei pranašystės dovanos paprastumu. Stovykloje apart muzikiniais talentais Dievą šlovinančių žmonių buvo ir keletas tapančių nuostabius paveikslus, taigi Rasa Biliuvinė pasidalino apie pranašišką tapymą ir aš manau, kad daugelį tai padrąsino tiesiog pradėti daryti tai, ką kažkada norėjome daryti, bet dėl kažkokių priežasčių sustojome. Būgnų mokytojas Kęstutis Didvalis dalinosi savo patirtimi, na o visą stovyklą vainikavo giesmių kūrimo seminaras. Daugelis pamatė, jog giesmes kurti yra paprasta, ir tie kurie niekada dar nebuvo sukūrę giesmių – pradėjo kurti!
 
Šventosios Dvasios pamokos
Vakare prieš išvykstant į stovyklą spausdinau įvariausią informaciją stovyklos dalyviams, ir bespausdindamas pastebėjau, kad jau baiginėjasi rašalas, o kadangi žinojau, jog stovykloje reikės spausdintuvo – tai kitam rytui užsakiau kasetės pakeitimą. Tie, kas turite spausdintuvus, žinote, jog besibaiginėjant kasetei, ją pakračius dar galima kažkiek spausdinti. Taigi, aš nusprendžiau išnaudoti visą rašalą, ir pradėjau spausdinti per visą lapą didelėmis raidėmis užrašytas Biblijos eilutes. Taip pakratydamas kasetę atspausdinau apie 10 lapų ir supratau, jog šios Rašto vietos bus naudojamos giesmių kūrimo seminare. Taigi, pradėjau rinkti daugiau Biblijos eilučių, o rašalas kaip nesibaigia, taip nesibaigia. Taigi, spausdinimo procesą baigiau 2 valandą nakties, ir iš „besibaigiančios“ spausdintuvo kasetės atspausdinau apie 50 lapų, ant kurių didelėmis raidėmis buvo užrašytos Biblijos eilutės. Ir iš tiesų Šventoji Dvasia nuostabiai panaudojo šias eilutes – žmonės spontaniškai giedojo matydami didelį lapą su žodžiais, ir taip pradėjo gimti giesmės.
 
Vėliau buvo atrinktos trys komandos, ir kiekvienas dalyvis išsitraukė po vieną lapą su Biblijos eilute. Tuomet išsiskirstę į grupeles jie per 45 minutes iš tų žodžių, kuriuos gavo komandos nariai turėjo sukurti naujas giesmes. Be abejonės, laiko jiems šiek tiek pritrūko, bet tai ką drauge sukūrė stovyklos dalyviai, jūs galite pamatyti šiuose trijuose vaizdo įrašuose.

Finansinė stovyklos dalis
Ši stovykla buvo pirmasis viešosios įstaigos „Prabudimo orkestras“ projektas ir ačiū Dievui, šis projektas nebuvo nuostolingas. Atsižvelgiant į tai, kad net 9 žmonių dalyvavimas buvo pilnai arba dalinai paremtas, pasibaigus stovyklai, įstaigos banko sąskaitoje dar buvo likę 18 eurų, todėl nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie parėmė šią iniciatyvą ir palaiminote tuos, kurie dėl finansų stokos nebuvo pajėgūs dalyvauti.
 
Ateities planai
Dievas yra didingas ir sujungia savo vaikų širdis, kad mes tarnautume Jam. Iš tiesų daug svajonių buvo paliesta šioje stovykloje, bet viskam yra numatytas Dievo laikas. Galbūt šiandien atrodo, kad tai gali įvykti tik tolimoje ateityje, bet daugelio tautiečių širdyse yra didelis troškimas Lietuvoje pradėti nenutrūkstantį garbinimą bei atidaryti krikščioniško meno ir maldos namus. Aš žinau, kad mes turime būti ištikimi mažame, todėl tikiu, kad tuomet kai Dievas atvers duris, mes pradėsime kiekvieną dieną po 3-5 valandas šlovinti Jėzų ir vieną dieną tai išaugs į 24/7.
 
Viena iš didžiausių mano svajonių, prie kurios planavimo dabar dirbame – tai šlovinimo renginys profesionalioje įrašų studijoje. Tai naujovė, kuri gali atnešti gausių vaisių bei praturtinti kokybiškai įrašytos lietuviškos šlovinimo muzikos fonoteką.
 
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų draugystę ir palaikymą.
 
Nuoširdžiai,
Tadas Daujotas

​Kaip bebūtų gaila, Lietuvoje yra nemažai žmonių, kuriems 65 Eurai yra kliūtis atvykti į trijų dienų stovyklą. Mes norime, kad tokių kliūčių nebūtų, todėl mūsų registracijos formoje, sukūrėme laukelį, kuriame žmonės gali pažįmėti, jog nori atvykti į stovyklą, bet neturi pakankamai finansų.
 
Drauge su Justu, mes sukūrėme paramos paiešką internete. Mūsų tikslas surinkti paramą 10 žmonių, o tai sudaro apie 650 Eurų. Šios lėšos padengtų nakvynę ir maitinimą tiems, kurie šiuo metu turi finansinių problemų. Tai padėtų išsipildyti jų svajonei ir suteiktų jiems galimybę būti „Proveržio“ stovyklos dalimi.
 
Daugiau informacijos rasite paspaudę šią nuorodą: http://fnd.us/a1G6L1?ref=sh_45Nt7c
 
Dėkojame už jūsų maldas ir pagalbą :) Telaimina jus Viešpats!
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

​Sveiki, palaimintieji,
 
Net ir gyvendami be Dievo mes suprasdavome tokį principą, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti. O kokią atsakomybę turime jausti dabar, kuomet mūsų gyvenimai yra pašvęsti Viešpačiui? Kad šita taisyklė galiotų, mes kasdien turime įsiklausyti į mumyse gyvenantį Kristų ir paklusti tam švelniam vidiniam balsui. Būti ten, kur reikia būti dažnai nesutampa su mūsų asmeniniais troškimais, todėl priimdami sprendimą paklusti Šventosios Dvasios vedimui, visada turime nusižeminti, palikti savo ambicijas ir principus bei daryti ne tai ką labiausiai norėtume, bet būti ten kur esame labiausiai reikalingi.
 
Kelionės Izraelyje subtilybės
Kaip ir minėjau praeitame savo laiške, kad vienas iš pagrindinių mano troškimų buvo sudalyvauti jaunimo šlovinimo stovykloje, kurią maldos namai „Succat Hallel“ organizavo žydų ir arabų paaugliams. Ir aš žinoma toje stovykloje sudalyvavau, bet ne taip kaip aš norėjau, o taip kaip buvo numatęs Viešpats. Juk svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
 
Šlovinimo stovykla „Kita karta“ („Next generation“) prasidėjo birželio 26 dieną, pirmadienį ir tęsėsi penkias dienas. Į ją susisrinko žydų, arabų bei Izraelyje gyvenančių korėjiečių, Etiopios žydų ir keletos kitų tautybių jaunimas. Taipogi gausiai iš viso pasaulio susirinko mokytojai ir stovyklos vadovai. Didžioji dauguma jų buvo iš IHOP universtieto Jungtinėse Valstijose, taipogi iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Suomijos, misijonieriai iš Egipto bei kitų tautų. Malonė atstovauti Lietuvai tokiame renginyje, ir patarnauti tuo kuo galiu, bet iš tiesų viskas vyko ne taip, kaip aš įsivaizdavau. Ir ačiū Dievui!
 
Taigi, kaip ir minėjau stovykla prasidėjo pirmadienį, ir kadangi didžioji dauguma šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ tarnautojų išvyko į tą stovyklą, atsirado spragų padengiant 24 valandas per parą vykstantį šlovinimą. Ta privilegija atiteko keliem iš užsienio atvykusiems šlovintojams, įskaitant ir mane. Iš tikrųjų viduje nebuvo kažkokio didelio nespasitenkinimo, nors norėjosi stovykloje būti nuo pat pradžių, bet aš supratau, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.Taigi, tris iš penkių stovyklos dienų aš buvau Jeruzalėje ir tai buvo tikrai ypatingas laikas, kuomet per langą matai visą Jeruzalės senamiestį, meldiesi ir laimini Izraelį bei šlovini karalių Karalių Jėzų Kristų! Kiekvieną dieną, o kartais net ir naktį po 2-3 valandas skirti maldai ir šlovinimui – tai tikrai didelis iššūkis. Pamenu, kažkada girdėtą frazę, kad mes Dievui turime atiduoti dešimtinę savo laiko. Jeigu tai tiesa, tuomet tarnystė šlovinimo ir maldos namuose yra būtent tokia, ir kartais tai nėra lengva, ypatingai naktį, bet svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
 
Keletas klausimų
Jūs turbūt norėtumėte manęs paklausti: „O iš kur tu žinai kur tau reikia būti?“ Iš tiesų pats svarbiausias dalykas kiekvienam tikinčiajam  – būti Dievo buvime. Be abejonės Dievo buvimas nėra apibrėžiamas gegorafiniu išmatavimu – tai dvasinė sritis, bet tam, kad įvykdytume Dievo valią mes turime būti Jo numatytoje vietoje ir Jo numatytu laiku.
 
Tada jūs turbūt norėtumėte užduoti kitą klausimą: „O iš kur tu žinai, kad tai yra Dievo numatytas laikas ir vieta?“ Geras klausimas, bet atsakymas yra labai paprastas: „Aš žinau, kad žinau, kad žinau“. O tą žinojimą patvirtina ramybė ir džiaugsmas, kurie ateina iš Viešpaties. Juk Biblija sako, kad Dievo Karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (Rom 14:17). Taigi, Šventoji Dvasia liudija mūsų dvasiai, užliedama mūsų vidų ramybe ir džiaugsmu.
 
Dar šiek tiek apie šlovinimo stovyklą
Turbūt jums smalsu sužinoti daugiau apie stovyklą. Taigi, pasistengsiu trumpai nupasakoti svarbiausius aspektus. Iš visos šalies atvyko maždaug 100 jaunų mesijinių žydų, Izraelyje gyvenančių arabų ir kitų tautų krikščionių. Jie – tai ateinanti karta, kuri darys stiprią įtaką Izraelio valstybės gyvenime. Ir ta įtaka be abejonės yra dvasinė. Taigi stovyklos metu, jaunimas buvo sustiprintas Dievo Žodžiu, ir nors pamokslai buvo skirti paugliams – iš tiesų aš asmeniškai buvau labai palaimintas ir padrąsintas. Kadangi ši stovykla yra šlovinimo stovykla, tai be abejonės joje buvo labai daug šlovinimo. Kiekvieną rytą ir vakarą vykdavo bendri susirinkimai, kuriuose Jėzaus vardas buvo aukštinamas hebrajų, arabų bei anglų kalbomis. Taipogi, vyko meistriškumo pamokos, kuriose jaunimas galėjo tobulinti savo gebėjimus groti mušamaisiais, gitara, smuiku bei klavišiniais. Taipogi stovykloje buvo grupelė jaunų žmonių, kurie mokėsi filmuoti ir montuoti bei stovyklos metu sukūrė muzikinį vaizdo klipą.
 
Aš vietoj penkių dienų stovykloje sudalyvavau tik dvi, bet tikiu, kad tai buvo Dievo valia, nes pirmąsias tris dienas būdamas Jeruzalėje buvau pripildytas neįtikėtina ramybe ir džiaugsmu iš Dievo.
 
Kuomet atvykau į stovyklą -  visų pirma aš buvau pakerėtas neįtikėtinu grožio vietovės, kurioje viskas vyko. Tai kalnuose įsikūręs mesijinių žydų kibutcas (bendruomeninis kaimas), kuriame yra senove dvelkiantis Biblijos sodas, nuostabūs svečių namai, ir daug salių, tinkančių organizuoti įvairiausius renginius.

​Aš patekau į pačią stovyklos kulminaciją – dalyviai buvo suskirstyti į 7-8 muzikos grupes ir turėjo paruošti giesmes užbaigiamajam šlovino vakarui, kuris vyko būtent tą dieną kai aš atvykau. Kol vaikai buvo išvažiavę į baseną, aš su kitais savanoriais turėjau paruošti repeticijų sales, ir vienoje iš tų salių buvau atsakingas už įgarsinimą. Važiuodamas į Izraelį net negalvojau, kad mano nedideli gebėjiamai susiję su įgarsinimu galėtų būti naudingi stovykloje, bet būtent čia buvo didžiausias poreikis, o juk svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti ir pasitarnauti tuo ko labiausiai reikia.
 
Kviečiu pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą iš stovyklos repeticijų salės:

​Šlovinimo stovykla Lietuvoje
Taigi, nemažai idėjų pasisėmęs šlovinimo stovykloje bei maldos namuose, kur garbinimas vyksta 24 valandas per parą, jau kitą savaitę grįžtu į Lietuvą, kur liepos 27-29 dienomis drauge su bendraminčiais organizuojame šlovinimo stovyklą „Proveržis“. Jeigu jūs muzikuojate, piešiate, filmuojate, fotografuojate, turite organizacinių gebėjimų arba tiesiog mėgstate šlovinti – būtinai sudalyvaukite šioje stovykloje. Jeigu susidomėjote – kviečiu pažiūrėti šį trumpą vaizdo klipą:

Pamąstymai
Jėzus sako, kad mums nereikia rūpintis rytdiena, nes kiekvienai dienai užtenka savo rūpesčių (Mato 6:34). Taigi, vadinasi kiekvieną dieną yra kažkas ką mes turime nuveikti Dievo Karalystės labui. Dauguma iš mūsų turime kasdieninius savo darbus, bet iš tiesų visas mūsų laikas priklauso Dievui, o jeigu mes pašventėme savo gyvenimus Jam, tuomet esame Jo tarnai ir aš net neabejoju, kad kiekvieną dieną Jis turi mums įdomių užduočių. Todėl aš raginu kiekvieną iš jūsų kasdieninėse savo maldose įterpti keletą nuoširdžių žodžių iš savo širdies gelmių: „Viešpatie, kur Tu norėtum, kad aš šiandien būčiau? Kas yra svarbiausia, ką Tu norėtum, jog šiandien aš padaryčiau?“
 
Dėkingumas – tai raktas, kuris atrakina žmonių širdis
Šios kelionės Izraelyje metu labai daug išmokau. Vienas iš nuostabiausių dalykų, tarnaujant drauge su maldos namų „Succat Hallel“ komanda – tai neįtikėtinas jų dėkingumas. Nuo lyderių iki savanorių, žmonės yra pripildyti didžiule meile bei dėkingumu ir kartais tai net stebina – už kiekvieną nedidelį padarytą darbelį tau dėkoja ir tai iš tiesų sukuria neįtikėtiną atmosferą. Mylimieji, dėkingumas atrakina žmonių širdis, todėl būkime dėkingi – kasdien dėkokime mūsų dangiškam Tėvui už nuostabias smulmenas, kurias Jis mums dovanoja ir kasdien būkime vis labiau ir labiau dėkingi žmonėms, kurie mus supa.
 
Aš nuošidžiai dėkoju jums, kad parašote padrąsinimo žodžius, kad meldžiatės už mane bei palaikote tarnystę finansiškai. Ačiū jums labai!
 
Na, o pabaigai norėčiau su jumis pasidalinti trumpu vaizdo įrašu ir pasidžiaugti gražiais vaizdais iš Jeruzalės. Tai kažkas ypatingo, kuomet grįžti po naktinio šlovinimo ir matai kaip saulė teka virš Alyvų kalno. Ačiū jums, kad esate! Būkite palaiminti!
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas

Sveiki, palaimintieji,

Šiandien jums visiems siunčiu video laišką nuo Galilėjos ežero krantų :)
​