Sveiki, palaimintieji,
Net ir gyvendami be Dievo mes suprasdavome tokį principą, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti. O kokią atsakomybę turime jausti dabar, kuomet mūsų gyvenimai yra pašvęsti Viešpačiui? Kad šita taisyklė galiotų, mes kasdien turime įsiklausyti į mumyse gyvenantį Kristų ir paklusti tam švelniam vidiniam balsui. Būti ten, kur reikia būti dažnai nesutampa su mūsų asmeniniais troškimais, todėl priimdami sprendimą paklusti Šventosios Dvasios vedimui, visada turime nusižeminti, palikti savo ambicijas ir principus bei daryti ne tai ką labiausiai norėtume, bet būti ten kur esame labiausiai reikalingi.
Kelionės Izraelyje subtilybės
Kaip ir minėjau praeitame savo laiške, kad vienas iš pagrindinių mano troškimų buvo sudalyvauti jaunimo šlovinimo stovykloje, kurią maldos namai „Succat Hallel“ organizavo žydų ir arabų paaugliams. Ir aš žinoma toje stovykloje sudalyvavau, bet ne taip kaip aš norėjau, o taip kaip buvo numatęs Viešpats. Juk svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
Šlovinimo stovykla „Kita karta“ („Next generation“) prasidėjo birželio 26 dieną, pirmadienį ir tęsėsi penkias dienas. Į ją susisrinko žydų, arabų bei Izraelyje gyvenančių korėjiečių, Etiopios žydų ir keletos kitų tautybių jaunimas. Taipogi gausiai iš viso pasaulio susirinko mokytojai ir stovyklos vadovai. Didžioji dauguma jų buvo iš IHOP universtieto Jungtinėse Valstijose, taipogi iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Suomijos, misijonieriai iš Egipto bei kitų tautų. Malonė atstovauti Lietuvai tokiame renginyje, ir patarnauti tuo kuo galiu, bet iš tiesų viskas vyko ne taip, kaip aš įsivaizdavau. Ir ačiū Dievui!
Taigi, kaip ir minėjau stovykla prasidėjo pirmadienį, ir kadangi didžioji dauguma šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ tarnautojų išvyko į tą stovyklą, atsirado spragų padengiant 24 valandas per parą vykstantį šlovinimą. Ta privilegija atiteko keliem iš užsienio atvykusiems šlovintojams, įskaitant ir mane. Iš tikrųjų viduje nebuvo kažkokio didelio nespasitenkinimo, nors norėjosi stovykloje būti nuo pat pradžių, bet aš supratau, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.Taigi, tris iš penkių stovyklos dienų aš buvau Jeruzalėje ir tai buvo tikrai ypatingas laikas, kuomet per langą matai visą Jeruzalės senamiestį, meldiesi ir laimini Izraelį bei šlovini karalių Karalių Jėzų Kristų! Kiekvieną dieną, o kartais net ir naktį po 2-3 valandas skirti maldai ir šlovinimui – tai tikrai didelis iššūkis. Pamenu, kažkada girdėtą frazę, kad mes Dievui turime atiduoti dešimtinę savo laiko. Jeigu tai tiesa, tuomet tarnystė šlovinimo ir maldos namuose yra būtent tokia, ir kartais tai nėra lengva, ypatingai naktį, bet svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
Keletas klausimų
Jūs turbūt norėtumėte manęs paklausti: „O iš kur tu žinai kur tau reikia būti?“ Iš tiesų pats svarbiausias dalykas kiekvienam tikinčiajam – būti Dievo buvime. Be abejonės Dievo buvimas nėra apibrėžiamas gegorafiniu išmatavimu – tai dvasinė sritis, bet tam, kad įvykdytume Dievo valią mes turime būti Jo numatytoje vietoje ir Jo numatytu laiku.
Tada jūs turbūt norėtumėte užduoti kitą klausimą: „O iš kur tu žinai, kad tai yra Dievo numatytas laikas ir vieta?“ Geras klausimas, bet atsakymas yra labai paprastas: „Aš žinau, kad žinau, kad žinau“. O tą žinojimą patvirtina ramybė ir džiaugsmas, kurie ateina iš Viešpaties. Juk Biblija sako, kad Dievo Karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (Rom 14:17). Taigi, Šventoji Dvasia liudija mūsų dvasiai, užliedama mūsų vidų ramybe ir džiaugsmu.
Dar šiek tiek apie šlovinimo stovyklą
Turbūt jums smalsu sužinoti daugiau apie stovyklą. Taigi, pasistengsiu trumpai nupasakoti svarbiausius aspektus. Iš visos šalies atvyko maždaug 100 jaunų mesijinių žydų, Izraelyje gyvenančių arabų ir kitų tautų krikščionių. Jie – tai ateinanti karta, kuri darys stiprią įtaką Izraelio valstybės gyvenime. Ir ta įtaka be abejonės yra dvasinė. Taigi stovyklos metu, jaunimas buvo sustiprintas Dievo Žodžiu, ir nors pamokslai buvo skirti paugliams – iš tiesų aš asmeniškai buvau labai palaimintas ir padrąsintas. Kadangi ši stovykla yra šlovinimo stovykla, tai be abejonės joje buvo labai daug šlovinimo. Kiekvieną rytą ir vakarą vykdavo bendri susirinkimai, kuriuose Jėzaus vardas buvo aukštinamas hebrajų, arabų bei anglų kalbomis. Taipogi, vyko meistriškumo pamokos, kuriose jaunimas galėjo tobulinti savo gebėjimus groti mušamaisiais, gitara, smuiku bei klavišiniais. Taipogi stovykloje buvo grupelė jaunų žmonių, kurie mokėsi filmuoti ir montuoti bei stovyklos metu sukūrė muzikinį vaizdo klipą.
Aš vietoj penkių dienų stovykloje sudalyvavau tik dvi, bet tikiu, kad tai buvo Dievo valia, nes pirmąsias tris dienas būdamas Jeruzalėje buvau pripildytas neįtikėtina ramybe ir džiaugsmu iš Dievo.
Kuomet atvykau į stovyklą - visų pirma aš buvau pakerėtas neįtikėtinu grožio vietovės, kurioje viskas vyko. Tai kalnuose įsikūręs mesijinių žydų kibutcas (bendruomeninis kaimas), kuriame yra senove dvelkiantis Biblijos sodas, nuostabūs svečių namai, ir daug salių, tinkančių organizuoti įvairiausius renginius.
Net ir gyvendami be Dievo mes suprasdavome tokį principą, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti. O kokią atsakomybę turime jausti dabar, kuomet mūsų gyvenimai yra pašvęsti Viešpačiui? Kad šita taisyklė galiotų, mes kasdien turime įsiklausyti į mumyse gyvenantį Kristų ir paklusti tam švelniam vidiniam balsui. Būti ten, kur reikia būti dažnai nesutampa su mūsų asmeniniais troškimais, todėl priimdami sprendimą paklusti Šventosios Dvasios vedimui, visada turime nusižeminti, palikti savo ambicijas ir principus bei daryti ne tai ką labiausiai norėtume, bet būti ten kur esame labiausiai reikalingi.
Kelionės Izraelyje subtilybės
Kaip ir minėjau praeitame savo laiške, kad vienas iš pagrindinių mano troškimų buvo sudalyvauti jaunimo šlovinimo stovykloje, kurią maldos namai „Succat Hallel“ organizavo žydų ir arabų paaugliams. Ir aš žinoma toje stovykloje sudalyvavau, bet ne taip kaip aš norėjau, o taip kaip buvo numatęs Viešpats. Juk svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
Šlovinimo stovykla „Kita karta“ („Next generation“) prasidėjo birželio 26 dieną, pirmadienį ir tęsėsi penkias dienas. Į ją susisrinko žydų, arabų bei Izraelyje gyvenančių korėjiečių, Etiopios žydų ir keletos kitų tautybių jaunimas. Taipogi gausiai iš viso pasaulio susirinko mokytojai ir stovyklos vadovai. Didžioji dauguma jų buvo iš IHOP universtieto Jungtinėse Valstijose, taipogi iš Pietų Korėjos, Malaizijos, Suomijos, misijonieriai iš Egipto bei kitų tautų. Malonė atstovauti Lietuvai tokiame renginyje, ir patarnauti tuo kuo galiu, bet iš tiesų viskas vyko ne taip, kaip aš įsivaizdavau. Ir ačiū Dievui!
Taigi, kaip ir minėjau stovykla prasidėjo pirmadienį, ir kadangi didžioji dauguma šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ tarnautojų išvyko į tą stovyklą, atsirado spragų padengiant 24 valandas per parą vykstantį šlovinimą. Ta privilegija atiteko keliem iš užsienio atvykusiems šlovintojams, įskaitant ir mane. Iš tikrųjų viduje nebuvo kažkokio didelio nespasitenkinimo, nors norėjosi stovykloje būti nuo pat pradžių, bet aš supratau, kad svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.Taigi, tris iš penkių stovyklos dienų aš buvau Jeruzalėje ir tai buvo tikrai ypatingas laikas, kuomet per langą matai visą Jeruzalės senamiestį, meldiesi ir laimini Izraelį bei šlovini karalių Karalių Jėzų Kristų! Kiekvieną dieną, o kartais net ir naktį po 2-3 valandas skirti maldai ir šlovinimui – tai tikrai didelis iššūkis. Pamenu, kažkada girdėtą frazę, kad mes Dievui turime atiduoti dešimtinę savo laiko. Jeigu tai tiesa, tuomet tarnystė šlovinimo ir maldos namuose yra būtent tokia, ir kartais tai nėra lengva, ypatingai naktį, bet svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti.
Keletas klausimų
Jūs turbūt norėtumėte manęs paklausti: „O iš kur tu žinai kur tau reikia būti?“ Iš tiesų pats svarbiausias dalykas kiekvienam tikinčiajam – būti Dievo buvime. Be abejonės Dievo buvimas nėra apibrėžiamas gegorafiniu išmatavimu – tai dvasinė sritis, bet tam, kad įvykdytume Dievo valią mes turime būti Jo numatytoje vietoje ir Jo numatytu laiku.
Tada jūs turbūt norėtumėte užduoti kitą klausimą: „O iš kur tu žinai, kad tai yra Dievo numatytas laikas ir vieta?“ Geras klausimas, bet atsakymas yra labai paprastas: „Aš žinau, kad žinau, kad žinau“. O tą žinojimą patvirtina ramybė ir džiaugsmas, kurie ateina iš Viešpaties. Juk Biblija sako, kad Dievo Karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (Rom 14:17). Taigi, Šventoji Dvasia liudija mūsų dvasiai, užliedama mūsų vidų ramybe ir džiaugsmu.
Dar šiek tiek apie šlovinimo stovyklą
Turbūt jums smalsu sužinoti daugiau apie stovyklą. Taigi, pasistengsiu trumpai nupasakoti svarbiausius aspektus. Iš visos šalies atvyko maždaug 100 jaunų mesijinių žydų, Izraelyje gyvenančių arabų ir kitų tautų krikščionių. Jie – tai ateinanti karta, kuri darys stiprią įtaką Izraelio valstybės gyvenime. Ir ta įtaka be abejonės yra dvasinė. Taigi stovyklos metu, jaunimas buvo sustiprintas Dievo Žodžiu, ir nors pamokslai buvo skirti paugliams – iš tiesų aš asmeniškai buvau labai palaimintas ir padrąsintas. Kadangi ši stovykla yra šlovinimo stovykla, tai be abejonės joje buvo labai daug šlovinimo. Kiekvieną rytą ir vakarą vykdavo bendri susirinkimai, kuriuose Jėzaus vardas buvo aukštinamas hebrajų, arabų bei anglų kalbomis. Taipogi, vyko meistriškumo pamokos, kuriose jaunimas galėjo tobulinti savo gebėjimus groti mušamaisiais, gitara, smuiku bei klavišiniais. Taipogi stovykloje buvo grupelė jaunų žmonių, kurie mokėsi filmuoti ir montuoti bei stovyklos metu sukūrė muzikinį vaizdo klipą.
Aš vietoj penkių dienų stovykloje sudalyvavau tik dvi, bet tikiu, kad tai buvo Dievo valia, nes pirmąsias tris dienas būdamas Jeruzalėje buvau pripildytas neįtikėtina ramybe ir džiaugsmu iš Dievo.
Kuomet atvykau į stovyklą - visų pirma aš buvau pakerėtas neįtikėtinu grožio vietovės, kurioje viskas vyko. Tai kalnuose įsikūręs mesijinių žydų kibutcas (bendruomeninis kaimas), kuriame yra senove dvelkiantis Biblijos sodas, nuostabūs svečių namai, ir daug salių, tinkančių organizuoti įvairiausius renginius.
Aš patekau į pačią stovyklos kulminaciją – dalyviai buvo suskirstyti į 7-8 muzikos grupes ir turėjo paruošti giesmes užbaigiamajam šlovino vakarui, kuris vyko būtent tą dieną kai aš atvykau. Kol vaikai buvo išvažiavę į baseną, aš su kitais savanoriais turėjau paruošti repeticijų sales, ir vienoje iš tų salių buvau atsakingas už įgarsinimą. Važiuodamas į Izraelį net negalvojau, kad mano nedideli gebėjiamai susiję su įgarsinimu galėtų būti naudingi stovykloje, bet būtent čia buvo didžiausias poreikis, o juk svarbiausia yra būti ten, kur reikia būti ir pasitarnauti tuo ko labiausiai reikia.
Kviečiu pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą iš stovyklos repeticijų salės:
Kviečiu pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą iš stovyklos repeticijų salės:
Šlovinimo stovykla Lietuvoje
Taigi, nemažai idėjų pasisėmęs šlovinimo stovykloje bei maldos namuose, kur garbinimas vyksta 24 valandas per parą, jau kitą savaitę grįžtu į Lietuvą, kur liepos 27-29 dienomis drauge su bendraminčiais organizuojame šlovinimo stovyklą „Proveržis“. Jeigu jūs muzikuojate, piešiate, filmuojate, fotografuojate, turite organizacinių gebėjimų arba tiesiog mėgstate šlovinti – būtinai sudalyvaukite šioje stovykloje. Jeigu susidomėjote – kviečiu pažiūrėti šį trumpą vaizdo klipą:
Taigi, nemažai idėjų pasisėmęs šlovinimo stovykloje bei maldos namuose, kur garbinimas vyksta 24 valandas per parą, jau kitą savaitę grįžtu į Lietuvą, kur liepos 27-29 dienomis drauge su bendraminčiais organizuojame šlovinimo stovyklą „Proveržis“. Jeigu jūs muzikuojate, piešiate, filmuojate, fotografuojate, turite organizacinių gebėjimų arba tiesiog mėgstate šlovinti – būtinai sudalyvaukite šioje stovykloje. Jeigu susidomėjote – kviečiu pažiūrėti šį trumpą vaizdo klipą:
Pamąstymai
Jėzus sako, kad mums nereikia rūpintis rytdiena, nes kiekvienai dienai užtenka savo rūpesčių (Mato 6:34). Taigi, vadinasi kiekvieną dieną yra kažkas ką mes turime nuveikti Dievo Karalystės labui. Dauguma iš mūsų turime kasdieninius savo darbus, bet iš tiesų visas mūsų laikas priklauso Dievui, o jeigu mes pašventėme savo gyvenimus Jam, tuomet esame Jo tarnai ir aš net neabejoju, kad kiekvieną dieną Jis turi mums įdomių užduočių. Todėl aš raginu kiekvieną iš jūsų kasdieninėse savo maldose įterpti keletą nuoširdžių žodžių iš savo širdies gelmių: „Viešpatie, kur Tu norėtum, kad aš šiandien būčiau? Kas yra svarbiausia, ką Tu norėtum, jog šiandien aš padaryčiau?“
Dėkingumas – tai raktas, kuris atrakina žmonių širdis
Šios kelionės Izraelyje metu labai daug išmokau. Vienas iš nuostabiausių dalykų, tarnaujant drauge su maldos namų „Succat Hallel“ komanda – tai neįtikėtinas jų dėkingumas. Nuo lyderių iki savanorių, žmonės yra pripildyti didžiule meile bei dėkingumu ir kartais tai net stebina – už kiekvieną nedidelį padarytą darbelį tau dėkoja ir tai iš tiesų sukuria neįtikėtiną atmosferą. Mylimieji, dėkingumas atrakina žmonių širdis, todėl būkime dėkingi – kasdien dėkokime mūsų dangiškam Tėvui už nuostabias smulmenas, kurias Jis mums dovanoja ir kasdien būkime vis labiau ir labiau dėkingi žmonėms, kurie mus supa.
Aš nuošidžiai dėkoju jums, kad parašote padrąsinimo žodžius, kad meldžiatės už mane bei palaikote tarnystę finansiškai. Ačiū jums labai!
Na, o pabaigai norėčiau su jumis pasidalinti trumpu vaizdo įrašu ir pasidžiaugti gražiais vaizdais iš Jeruzalės. Tai kažkas ypatingo, kuomet grįžti po naktinio šlovinimo ir matai kaip saulė teka virš Alyvų kalno. Ačiū jums, kad esate! Būkite palaiminti!
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
Jėzus sako, kad mums nereikia rūpintis rytdiena, nes kiekvienai dienai užtenka savo rūpesčių (Mato 6:34). Taigi, vadinasi kiekvieną dieną yra kažkas ką mes turime nuveikti Dievo Karalystės labui. Dauguma iš mūsų turime kasdieninius savo darbus, bet iš tiesų visas mūsų laikas priklauso Dievui, o jeigu mes pašventėme savo gyvenimus Jam, tuomet esame Jo tarnai ir aš net neabejoju, kad kiekvieną dieną Jis turi mums įdomių užduočių. Todėl aš raginu kiekvieną iš jūsų kasdieninėse savo maldose įterpti keletą nuoširdžių žodžių iš savo širdies gelmių: „Viešpatie, kur Tu norėtum, kad aš šiandien būčiau? Kas yra svarbiausia, ką Tu norėtum, jog šiandien aš padaryčiau?“
Dėkingumas – tai raktas, kuris atrakina žmonių širdis
Šios kelionės Izraelyje metu labai daug išmokau. Vienas iš nuostabiausių dalykų, tarnaujant drauge su maldos namų „Succat Hallel“ komanda – tai neįtikėtinas jų dėkingumas. Nuo lyderių iki savanorių, žmonės yra pripildyti didžiule meile bei dėkingumu ir kartais tai net stebina – už kiekvieną nedidelį padarytą darbelį tau dėkoja ir tai iš tiesų sukuria neįtikėtiną atmosferą. Mylimieji, dėkingumas atrakina žmonių širdis, todėl būkime dėkingi – kasdien dėkokime mūsų dangiškam Tėvui už nuostabias smulmenas, kurias Jis mums dovanoja ir kasdien būkime vis labiau ir labiau dėkingi žmonėms, kurie mus supa.
Aš nuošidžiai dėkoju jums, kad parašote padrąsinimo žodžius, kad meldžiatės už mane bei palaikote tarnystę finansiškai. Ačiū jums labai!
Na, o pabaigai norėčiau su jumis pasidalinti trumpu vaizdo įrašu ir pasidžiaugti gražiais vaizdais iš Jeruzalės. Tai kažkas ypatingo, kuomet grįžti po naktinio šlovinimo ir matai kaip saulė teka virš Alyvų kalno. Ačiū jums, kad esate! Būkite palaiminti!
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
